Paveldėjusieji genų mutaciją, kuri sukelia prostatos vėžį, šia liga gali susirgti nesulaukę nė 40-ies. Toks vėžys labai piktas ir greitai plinta, todėl geno paveldėtojams reikia tikrintis daug dažniau, siekiant išvengti liūdnų padarinių.
Maždaug kas antram sergančiam diabetu gali išsivystyti diabetinė retinopatija. Vaistų nuo šios regėjimą sutrikdančios ligos skyrimo apribojimas neleidžia pasveikti, jų nepakankamas vartojimas tampa neefektyvus.
Užsikrėtus hepatito C virusu gali nesijausti jokių požymių, kol neišsivysto kepenų cirozė. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) guodžia, kad iki 2030-ųjų ši infekcija bus išbraukta iš svarbių sveikatos problemų sąrašo. Jau dabar gydymą lydi sėkmė: 99 proc. ligonių pasveiksta. Pirmiausia tereikia pasitikrinti, ar nesate viruso nešiotojai.
Per metus Lietuvoje apie 300 žmonių suserga neuroendokrininiais navikais. Tai vėžys, kuris, tarsi fokusininkas, gali užsimesti kitų ligų kaukę, todėl jį nustatyti labai sunku, o gydymo sėkmė priklauso tik nuo ankstyvos diagnostikos.
Dar visai neseniai lėtine mieloleukemija sergančių ligonių gyvybę buvo galima išgelbėti tik transplantuojant kaulų čiulpus. Dabar jie gydomi vaistais, džiaugiasi gyvenimu, dirba ir net gimdo vaikus.
Dėl mokslo pažangos ir modernių gydymo technologijų šiandien vėžys yra ne mirtina, o lėtinė liga, su kuria galima gyventi ilgus metus. Svarbu nepamiršti, kad sergant bet kokia liga privalu laikytis gydymo režimo ir sveikos gyvensenos principų.
Nauji vaistai prostatos vėžiu sergantiems vyrams sugrąžina sveikatą netgi tuomet, kai liga išplitusi. Tam, kad jie būtų skiriami, reikia stebėti, ar liga neatsinaujina, laiku atlikti tyrimus.