Izraelis – tarsi ugnies žiede. Taip savo šalies situaciją apibūdina saugumo analitikė Sima Shine. Ar jame atsiras ir branduolinių ginklų, priklauso nuo Irano, kurio galia Rusijai įsiveržus į Ukrainą tapo dar didesnė.
Šiemet minimą žinomo tekstilininko, tapytojo, pedagogo Zenono Varnausko šimto metų sukaktį Vilniaus dailės akademijos leidykla pasitiko jam skirta monografija. Solidžiame leidinyje dailės istorikė, menotyrininkė dr. Rasa Žukienė piešia ne tik objektyvų ryškaus menininko portretą, bet atskleidžia ir sudėtingų istorinių virsmų pažymėtą jo pragyventą laikotarpį.
Didžiausiu per pastaruosius aštuonis dešimtmečius karu Europoje prasidėję 2023-ieji baigiasi jau dviem karais ir naujų ginkluotų konfliktų perspektyva.
Karo Ukrainoje miglos slepia gausybę istorijų, kurios, vieną dieną paaiškėjusios, pasirodys esančios dar labiau neįtikimos nei kultinius serialus kepančių scenaristų kūriniai. Oleksandras Ivancovas, pravarde Schid (Rytai), mano esąs vienintelis „Azovstal“ gynėjas, nesutikęs savo noru pasiduoti ir galiausiai ištrūkęs iš apsupties.
Ukraina yra vidutinio klimato zonoje, tad būdingos šaltos, kartais ir atšiaurios žiemos. Todėl radosi poreikis konservuoti šviežią augalinį maistą, šimtmečiais buvusį tradicinės mitybos pagrindu.
Vienas produktų, kuriuo stereotipiškai iliustruojama ukrainiečių virtuvė, – lašiniai. Jie vienu metu yra ir subanalintas, sovietmečiu kurtam ukrainiečių kaip valstiečių tautos, įvaizdžiui derantis akcentas, ir iš tiesų Ukrainoje labai mėgstamas nacionalinis patiekalas.
„Galbūt atvyksite į Ukrainą, į šį rojų žemėje, kur jau atradau 77 duonos kepimo būdus, o tai kelia mintį, kad žmonės geba derinti paprastus dalykus“, – taip savo įspūdžiais iš kelionės į Ukrainą pasidalijo žinomas prancūzų rašytojas Honore de Balzacas. Nors dėl meilės vietinei lenkų kilmės aristokratei Ewelinai Hanskai jį galima įtarti subjektyvumu, Ukrainos kulinarinio paveldo įvairovė abejonių nekelia.
Mes be Krymo nenurimsime. Šiame perfrazuotame tarpukario Lietuvos šūkyje telpa Ukrainos kovos su agresoriumi esmė. Tačiau išvaduoti reikės ne tik teritoriją, bet ir žmones, okupuotus daugiau nei devynerius metus.
Vienas ukrainiečių kultūros kodų – vyšyvanka. Siuvinėtų marškinių tradicija siekia ikikrikščioniškus laikus. Manoma, kad iš pradžių išsiuvinėti raštai atliko magišką funkciją. Ši reikšmė nedingo ir išplitus krikščionybei, o galiausiai vyšyvanka įsitvirtino tarsi etnografinę tapatybę atspindintis dokumentas.
„Kreipiuosi į Rusijos kariuomenę. Į tuos, kuriems pasisekė išgyventi (...). Bus dar blogiau. Turite pasirinkimą – mirti arba gelbėti savo gyvybę“, – fone čirškiant kanarėlei į Rusijos kariškius kreipėsi Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kyrylo Budanovas.