Jei Seimo ūkvedžiai būtų sumanę nei iš šio, nei iš to pačiame krizės gražume keisti langus, būtų buvę apkaltinti pinigų švaistymu. Po šios akcijos langus pakeis su tautos palaiminimu. Hertos Matulionytės-Burbienės pieš.

Kaip sunku šiais laikais supaisyti, kas dedasi mieste ir pasaulyje, ir tuo pat metu – kaip viskas paprasta. Ar Lietuvoje dabar žiema? Ne, nes užpraeitą penktadienį prie Seimo buvo riaušės. Kas yra mūsų šalies prezidentas? Nežinia, nes aną penktadienį buvo riaušės. Ar Seimo nariai apsikarpė atlyginimus? Nesvarbu, nes neseniai buvo riaušės. Ko siekia profesinės sąjungos? Neuždavinėkite kvailų klausimų ir neprovokuokite, nes sostinę nusiaubė nematytos riaušės. Kas dabar bus? Buvo, yra ir bus riaušės.
Apie jas nebeįmanoma negalvoti ir nerašyti. Jei šiomis dienomis tu nekalbi ir nemąstai riaušių tema, vadinasi, esi nelietuvis, išdavikas, atskalūnas, recidyvistas.
Tiesą sakant, pats tuos garsiuosius įvykius mačiau savo akimis, tačiau tas vaizdelis, kurį regėjau, kažkodėl mažai kuo panašus į tas batalijas, kurias aprašė adrenalino paveikti reporteriai ir protingalviai apžvalgininkai. Man asmeniškai pasirodė, kad tai viso labo tebuvo didelis šnipštas. Riaušių imitacija. Visas siužetas buvo suadytas baltais siūlais.

Skaityti visą »

Jokia krašto apsauga nei su "Uzi" automatais, nei su stingeriais nuo penktosios kolonos mūsų neapgins. Ją sustabdyti gali tik rinkėjai su rašikliais. Hertos Matulionytės-Burbienės pieš.

Pagaliau gavome įsitikinti, kad mūsų mylima Vyriausybė realiai kovoja su korupcija – panaikinta privalomoji karo tarnyba. Niekam ne paslaptis, jog tūkstančiai tarnauti tėvynei nelinkusių jaunuolių beveik du dešimtmečius tepė nesąžiningų gydytojų kišenes, kad šie išburtų kokią baisią ligą ar lemtingą negalavimą.
Krašto apsaugos ministerijai šiuo metu vadovauja Juozas Olekas, kuriam gerai žinoma ir tai, iš ko minta mūsų sveikatos apsaugos sistemos eiliniai ir generolai. Viskas, nuo šiol vieniems nebereikės ieškoti nesamų ligų, kitiems – kiekvieną semestrą vaikščioti į dekanatus ir siuntinėti pažymas į teritorinius gynybos štabus.

Skaityti visą »

Geriausia vieta blusoms ir sendaikčiams, savaime suprantama, – Mokytojų namai. Pedagogai tarp sendaikčių jaučiasi kaip namie: dėvėti drabužiai, sudrožti kompiuteriai, antikvarinės mokymo priemonės. Hertos Matulionytės-Burbienės pieš.

Anais liūdnais melioracijos ir okupacijos laikais buvo mada visokius nykstančius perkūno oželius, didžiuosius apuokus ir kitus kemsynų gyvius surašinėti į raudonąsias knygas, jų atvaizdus klijuoti ant degtukų dėžučių ir pionieriams skaityti instruktažus apie šių biologiškai engiamų padarų globą.
Kadangi prieš porą dešimtmečių susiklostė tokia padėtis, kad raudona spalva tapo politiškai nekorektiška ir nelabai padori, tai su visu tuo raudonumu į pogrindį nukeliavo ir pati knyga su beišnykstančių gyvūnėlių rūšių atvaizdėliais.
Bet laikas bėga, mainos rūbas margo svieto, mados globoti nykstančius gyvosios gamtos egzempliorius grįžta.

Skaityti visą »

Šiomis dienomis nuolatos tarsi pilypai iš kanapių išlenda protingais save laikantys žmogėnai ir viešai prasižioję tarsteli: “Nepainiokim sporto ir politikos.” Neskubėkime jų nei smerkti, nei nušvilpti – teisybę jie sako. Sieti sportą su politika yra bergždžias reikalas, nes sportas su politika yra ir taip glaudžiai susiję tarsi vandenilio ir deguonies atomai vandens molekulėje. Kam papildomai painioti tai, kas savaime susipynę? Taip Gamtos bei žiauriųjų Olimpo dievų surėdyta.

Skaityti visą »

Ateina genijai ir nueina, atėjo Kirkilas ir užsibuvo per ilgai. Kita vertus, nieko blogo negali sakyti, esant tokiai valdžiai bent pasaulinio proletariato programišių galime nebijoti. Hertos Matulionytės-Burbienės pieš.

Komunistinis internacionalas neišnyko. Dvidešimt pirmame amžiuje visų pažangių šalių darbininkai ir valstiečiai sėkmingai vienijasi ir kovoja už savo idealus. Kova vyksta jau nebe šakėmis ir ne dalgiais, ne kūjais ir ne pjautuvais ir net ne veržliarakčiais bei ne montiruotėmis. Šioje kibernetikos ir maisto papildų epochoje proletariatas savo kovos lauką perkėlė į virtualią erdvę.
Pirmoji per nagus gavo pasipūtėliškai nacionali estų nacija. Kaip pamenate, pernai estai ėmė ir nieko nebijodami įžūliai perkėlė Bronzinį kareivį, visų pasaulio darbininkų ir valstiečių globėją, toliau nuo Talino centro. Visi tie estai manė esantys patys gudriausi šioje planetoje ir naiviai tikėjosi, kad viskas baigsis padrikais rusakalbių paauglių protestais, proginiais vitrinų padaužymais ir smulkiomis gėralų bei šokoladukų vagystėmis. Tačiau ne! Viskas tuo nesibaigė.

Skaityti visą »