Pasižiūriu šįryt namuose į lauko termometro indikatorių – net barzda pasišiaušė – -18C. Išėjus į lauką – akurat, kvapą gniaužia. Įsėdęs Kibiruxan, pažiūriu jo borto termometrą – nubetčiatainiekosau! – -23C. Nors jaučiasi, kad tikrai taip gali būti, o ir pavarų svirtis aiškiai šokoladiniame svieste vos juda. Ir Kibiruxo daviklio nuomonė 1C tikslumu sutampa su lauko švieslentėse rodoma temperatūra. Užsikūrėm be problemų, išvažiavom. Aišku, iš santechnikos sulaukėm kalėdinės eglutės lempučių apie LHMo lygį, bet taip jau yra, kai tokie šalčiai, kol sistema išsijudina (maždaug ties “Aklųjų sankryža” iliuminacija baigiasi). Važiuojant jaučiasi, kad padangos sušalusios į ragą ir amortizacija vistik kietokai dirba. Ir va prisiminiau, kaip man “pasisekė”, kad vakar ryte nuleido antrą galinę padangą. Išvažiavau iš parkingo vietos, bet iškart pajutau, kad kažkas ne taip. Išlipu, apsižiūriu – akurat – ant ratlankio stovim. Įstūmiau Kibiruxą atgal ir prie -14C ratuko keitimas. Rytmetinė pramogėlė, tsakant. Nuvežus ratą pas remontininkus, jie pakeitė ventilį (praėjusį kartą, kitame rate, buvo varžtas įsmigęs). Greičiausiai persenusi guma sutrūko per šalčius ir oras iš padangos pabėgo pas draugus. Kaip kad jau kokį trečią sezoną tarnaujančios restauruotos padangos nuo tų šalčių irgi taip sukietėjo, kad užpakaliu jaučiu kelio nelygumus.
A, o kodėl gyvenimas geras? Na būtų ratą šįryt nuleidę – tfu-tfu-tfu per kairį petį – smagu būtų dirbti, kai rankos prie metalo limpa. Taip kad džiaukimės bent tuo, kad nėra taip blogai, kaip gali būti. Nes tame visa mano optimizmo filosofija – niekad nebūna taip blogai, kad nebūtų dar blogiau

Skaityti visą »

Taigi šįryt Kauno čiuožyklos gatvės buvo pilnos išsigandusių mergiočių, vairuojančių savo visokio dydžio viedriukus – plikledis valdė taip, kad protingiau buvo leisti dešinį ratą ant prie šaligatvio suplūkto sniegledžio. Vienžo, konkursas “Didžiausios Lietuvos akytės 2010″. Na ir aišku visuomet atsiranda biškį per krūtas tautietis savo naujame golpelyje, kuris slysdamas prie šviesaforo beveik įsiremia tau šiknon, o paskui, kai reikia pajudėti – baisu tą jo mąstymo būdo išraišką apibrozdinti, nes ratai sukasi vietoje ir judi ne ten, kur nori, o ten, kur Motušė Gamta liepia
Ale atvažiavau be nuotykių Nors va vakar grįžęs namo biškį prastesniu keliu nebenorėjau nieko – (beveik) kontroliuojamas slydimas nėra tai, kas smagu.

Share on Facebook

Skaityti visą »

…bet visdėlto kad ir nusipirkus teises kartkartėm derėtų pasiskaityti kelių eismo taisykles. Nes pradeda nuobodžiai kartotis panašios situacijos, kai tarpinė tarp vairo ir sėdynės įsijaučia į vaidmenį “skirkitės, marios, šūdas plaukia!”:
1. sankryža su šviesaforu, man važiuoti tiesiai, iš priešpriešos dvi eilės suka (joms) kairėn. pirmoje eilėje važiavęs krūtas bumuvukažkurisX, vairuojamas vyrioko, pristabdo (bo aš jam nešiu dešinį šoną), antroje eilėje važiuojanti japoške moteriškė naglai suka ir žiūri į mane žvilgsniu “nu tu tik pabandyk važiuoti ble”. pristabdau+praleidžiu, nors galėčiau ramiai jai kalti ir po to turėti atremontuotą Kibiruxo priekį;
2. kasrytinis važiavimas, nelygiareikšmių siaurų gatvių sankryža, aš ir moterėlė golpelyje (ar smtn) esame šalutinėje gatvelėje priešpriešais, praleidžiame eismą. aš suksiu dešinėn, ji kairėn – abu norime toliau važiuoti ta pačia kryptimi. pradedame sukti ir ji ramiai mina gazą, užkišdama man kelią. aišku, vėlgi galėčiau ramiai kalti jai į dešinį šoną ir vėlgi apturėti atremontuotą Kibiruxo priekį, bet pristabdau+praleidžiu. įdomiausia tai, kad toje pačioje vietoje tai jau antras kartas ir (berods) tas pats awto analogiškai iš ten išsukantys vyrų vairuojami awto, nepriklausomai nuo markės, mane praleidžia;

P.S. ėėėė, o gal kažkas pasikeitė eismo taisyklėse ir moteriškėms galima sukti bet kur, bet kaip ir bet kada?
P.P.S. ir tik nereikia pamokslų, kaks aš seksistas etc.itd. – vairuoju nuo 1977ųjų ir tik šiemet (paminėtus 3 kartus) susidūriau su situacija, kad manęs nepraleistų sukantys kairėn ir atsukantys man dešinį šoną

Skaityti visą »

Na va, pagaliau namie po naujametinių klajonių… Šiemet Naujų Metų šventimą apturėjom sujungtą su dukterėčios vestuvėmis, kuri pagaliau po 14 metų draugystės ir 2m.3mėn. sūnaus apturėjimo pasiryžo atiduoti savo ranką ir širdį O mumi, apart dalyvavimo, teko ir pafotkyti, nors aš taip nemėgstu atsakingų fotografavimų
Pati santuoka buvo in Wilno, tai galiu pasakyti tik tiek, kad rajoniniai keliai daug kur geriau prižiūrėti nei Vilniaus gatvės jprst. Kadangi pats pobūvis vyko Trakų rajine, tai atsakau už žodžius
Na o šiandien, lygtai kylant pūgai, lygtai prasidedant atlydžiui, parvažiavome namo. Eilinį kartą pagyriau save už naujų žieminių padangų pirkimą, nes jos buvo pats tas kai kur važiuoti beprotišku 50km/val greičiu.
Na bet dabar namie, po karštos vonios gersim kokią nors arbatą, bo vakarykščiai pasiblaškymai tipo gryname šaltame ore nebuvo pats tas, kas patiko mano gerklei…

Skaityti visą »

Na va, vėl praėjo du metai po Kibiruxo techninės apžiūros. Savotiška ilgesnių laiko tarpsnių matvimo priemonė, nes gana griežtai fiksuoja pradžią ir pabaigą
Nedariau prieš TA nieko, važiavome taip, kaip stovim kieme. Tik užvažiavome į autoplovyklą, bo po pasivažinėjimų žvyrkeliais Kibiruxas drąsiai gali pretenduoti į Kauno murziniausių awto TOP10
Prisiklausęs pasakojimų apie kažkokias problemas, kilusias benzo-dujinių agregatų savininkams, susirūpinau, bet vėlgi nedariau nieko. Reziume – nuėjau į kasą apsimokėti, pasakiau, kad benzas-dujos, atėmė 73LT ir psio. Kai TA kontrolierius bandė pareikalauti dujų įrangos dokumentų, nutaisiau apstulbusios-nekaltybės-pozą-Nr.1 ir pareiškiau, kad prieš du metus jo kolegai užteko pažiūrėti dujų baliono galiojimo pabaigos datą ir psio. Tada jis nurimo, nustatė, kad balionas tinkamas iki 2015 metų, ir incidentas buvo išsemtas. Tad, ko gero, tų dujinių šūdpopierių reikia tik einantiems TA pirmą kartą.
Kitas bandymas buvo išorinė išvaizda, kur užkliuvo moldingas ant užpakalinių durelių ir apdailos juostelė ant užpakalinio buferio. Teisingiau, ne patys papuošimai, o jų nebuvimas Aišku, susirūpinusio-burunduko-poza-uoj-uoj-uoj,jau-jau-laukiame-detalių vėlgi suveikė
Ką rado rimčiau? Karteris kažkodėl tepaluotas ir viena užpakalinio numerio apšvietimo lemputė nedega Aišku, šiuokart pravijo, reiks valyti tepalus ir keisti lemputę (tam turiu 3 savaites laiko), bet pasiteisino mano principas “reguliariai tvarkykis awto taip, kad bet kuriuo momentu galėtum užsipilti kuro ir ramiai nuvažiuoti iki Paryžiaus”.
Taip kad per porą savaičių reiks apsitvarkyti mažumėlę ir vėl skaičiuosime du metus.

Skaityti visą »