Vis dėlto Vilnius merams įdomesnis miestas nei Trakai. Kalbama (taip pat ir teismų salėse), kad sostinėje būti meru taip pelninga, jog apsimoka dirbti net negaunant atlyginimo. Hertos Matulionytės-Burbienės pieš.

Ką jūs darytumėte, jei atsakingi asmenys praneštų, kad jūs nušalinamas nuo pareigų? Iš vieno karto spėju: susirinktumėte iš stalčių savo parkerius, susivyniotumėte brėžinius ir rankraščius, formatuotumėte savo darbinio kompiuterio standųjį diską, susikrautumėte į lagaminą savo kaktusus ir pasišvilpaudamas patrauktumėte savais keliais.
Taip ar panašiai tokioje situacijoje pasielgtų 99 proc. piliečių. Kas per žmonės įeina į tą vieną procentą, kurie elgtųsi kitaip? Savaime suprantama, tai – politikai.
Vietoj paukščių gripo, kuriuo dar neseniai visi taip gražiai kolektyviškai baisėjomės, mūsų šalyje tarp politikų nepastebimai išplito realybės neigimo virusas. Naujausias pavyzdys – Juozo Imbraso atstatydinimo iš Vilniaus mero posto epopėja. Lažybų bendrovės tikriausiai jau planavo pradėti imti statymus, kada J.Imbrasas suvoks, kad nebeturi daugumos ir spyriodamasis bei atsikalbinėdamas atrodo komiškai.

Skaityti visą »

Vamzdžio buvimo įsiutinti piliečiai parduotuvėse šluoja iš lentynų viską iš eilės nežiūrėdami, reikia ar nereikia. Perka tol, kol akyse arba piniginėse prašviesėja. Hertos Matulionytės-Burbienės pieš.

Jei turėčiau sukaupęs atliekamų lėšų verslo liudijimui susiveikti arba jei koks bankas susimiltų duoti paskolą su žmoniškais procentais, iškart Vilniaus centre, krantinėje prie Neries tarp Mindaugo ir Žaliojo tiltų, atidaryčiau kilnojamąjį parapsichologijos punktą. Pacientus viliočiau ryškiaspalve iškaba, ant kurios būtų parašyta: “Bylokite atvirai, ką jūs manote apie naująjį surūdijusį vamzdį, ir mes pasakysime, kokios psichoekonominės fobijos jus kamuoja.”
Pažvelgus į interneto komentarus po straipsneliais, kuriuose buvo iškilmingai paskelbta, kad Vilnių papuošė vamzdis, nekyla abejonių, jog pacientų ir interesantų nepritrūktų. Nes vamzdis vienus piliečius sukrėtė, kitus – pribloškė, trečius – sujaudino. Dar kiti – nors tokių mažuma – iš džiaugsmo trina rankas, nes bus apie ką rašyti ir smagintis, stebint paklaikusių miestelėnų reakcijas.
Silpnesnių nervų provokacijoms neatsparius vilniečius galima užjausti – seniau konceptualusis menas būdavo saugiai slepiamas nuo praeivių už Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) sienų, o dabar staiga – “Vilniaus – Europos kultūros sostinės” (VEKS) proga nukrito lyg iš dangaus kaip kelių tonų svorio provokacija.

Skaityti visą »

Ankstyvo pavasario ar griaustinio neatšauksi jokiais balsavimais, veto ar sabotažais. Gal per kitus Seimo rinkimus vertėtų balsuoti už raganių partiją, kurie gali efektyviau pajungti gamtos jėgas piliečių labui? Hertos Matulionytės-Burbienės pieš.

Iš pradžių maniau, kad naujoji Vilniaus valdžia su krikščioniu statybininku Navicku priešaky niekuo nesiskiria nuo buvusiosios Imbraso lementauskiukų tvarkelės. Atrodė, kad naujieji, kaip ir senieji, piršto negali pajudinti ir tik liežuviu mala apie tai, kad kovos su Vilniaus rubikonizacija.
Jau buvau patikėjęs, kad naujosios savivaldybės viršūnėlės visą kadenciją tik ir suks galvas, kaip čia tuos gėjus dar labiau išerzinti, kad ne tik Briuselyje, bet pačiame Niujorke sklistų garsas apie naujųjų lietuvių ir vilniečių būdą ir jų neiškrypusius papročius.
Tenka pripažinti – klydau. Naujoji koalicija iš peties paplušėjo vilniečių labui ir gerokai paankstino pavasario pradžią, todėl šiemet šildymo sezonas baigsis tuzinu dienų anksčiau nei pernai, o kiekvienas miestelėnas sutaupys vieną kitą šimtinę. Drebėkit šilumos tinklų ir dujų monopolininkai – bene įsivažiuos dabartinė koalicija, saulė plieks ir kaitins kiaurus metus.

Skaityti visą »

Kaip jie tai darytų? Pasiimtų termosus, sumuštinių, įliptų į stebėjimo bokštelius ir iš jų atidžiai stebėtų, kad okupantai laikytųsi tarptautinės teisės susitarimų. Hertos Matulionytės-Burbienės pieš.

Įsibėgėjus kariniam konfliktui Kaukaze, pas mus pradėta aiškintis, kokios mūsų šalies gynybinės pajėgos. O jos, pasirodo, patikimos. Jei mus užpultų ir per pusdienį okupuotų pikti kaimynai, mūsų kariūnai operatyviai susivynioję palapines krovininiais “Spartanais” su visa taikdariška manta parskristų iš Balkanų, Irako ir Afganistano taikos palaikymo ekspedicijų, kad užtikrintų taiką ir stabilumą tėvynėje.
Kaip jie tai darytų? Pasiimtų termosus, sumuštinių, įliptų į stebėjimo bokštelius ir iš jų atidžiai stebėtų, kad okupantai laikytųsi tarptautinės teisės susitarimų ir neplėšikautų prieš žurnalistų kameras.

Skaityti visą »

Prieš išjungdami elektrą ar įsukdami energiją taupančią lemputę, prisiminkite, kad, jei bus per mažas pelnas už elektros paskirstymą, naują atominę elektrinę ir elektros tiltus su Vakarais matysime kaip savo ausis. Hertos Matulionytės-Burbienės pieš.

Mūsų valstybės reikalai kaip niekada vieši ir stulbinamai skaidrūs. Ir žurnalistai, ir opozicija, ir nepriklausomi ekspertai šimtus kartų pirštais rodė į nenaudingus sandorius, į prekiavimą viešuoju interesu, į nusikalstamą valdžiažmogių aplaidumą. Bet kas iš to, kad visi žino, kas ką kada pardavė, kas ir už kiek nupirko?
“Leo LT” gimdymo peripetijos buvo Lietuvos kirkilizacijos viršūnė. Aukštumos svaigina, nesinori nuo jų atgal leistis į papėdes. “Maximos” dešimtukas su visais savo vietininkais vyriausybėje ir energetikos reikalus prižiūrinčiose komisijose bei komitetuose nenusileis nė vienu centu už kilovatvalandę. Kas, kad iš šalies negražiai atrodo, vis viena nebus jokių pasekmių.

Skaityti visą »