Vis dėlto Vilnius merams įdomesnis miestas nei Trakai. Kalbama (taip pat ir teismų salėse), kad sostinėje būti meru taip pelninga, jog apsimoka dirbti net negaunant atlyginimo. Hertos Matulionytės-Burbienės pieš.

Ką jūs darytumėte, jei atsakingi asmenys praneštų, kad jūs nušalinamas nuo pareigų? Iš vieno karto spėju: susirinktumėte iš stalčių savo parkerius, susivyniotumėte brėžinius ir rankraščius, formatuotumėte savo darbinio kompiuterio standųjį diską, susikrautumėte į lagaminą savo kaktusus ir pasišvilpaudamas patrauktumėte savais keliais.
Taip ar panašiai tokioje situacijoje pasielgtų 99 proc. piliečių. Kas per žmonės įeina į tą vieną procentą, kurie elgtųsi kitaip? Savaime suprantama, tai – politikai.
Vietoj paukščių gripo, kuriuo dar neseniai visi taip gražiai kolektyviškai baisėjomės, mūsų šalyje tarp politikų nepastebimai išplito realybės neigimo virusas. Naujausias pavyzdys – Juozo Imbraso atstatydinimo iš Vilniaus mero posto epopėja. Lažybų bendrovės tikriausiai jau planavo pradėti imti statymus, kada J.Imbrasas suvoks, kad nebeturi daugumos ir spyriodamasis bei atsikalbinėdamas atrodo komiškai.

Skaityti visą »

Kaip jie tai darytų? Pasiimtų termosus, sumuštinių, įliptų į stebėjimo bokštelius ir iš jų atidžiai stebėtų, kad okupantai laikytųsi tarptautinės teisės susitarimų. Hertos Matulionytės-Burbienės pieš.

Įsibėgėjus kariniam konfliktui Kaukaze, pas mus pradėta aiškintis, kokios mūsų šalies gynybinės pajėgos. O jos, pasirodo, patikimos. Jei mus užpultų ir per pusdienį okupuotų pikti kaimynai, mūsų kariūnai operatyviai susivynioję palapines krovininiais “Spartanais” su visa taikdariška manta parskristų iš Balkanų, Irako ir Afganistano taikos palaikymo ekspedicijų, kad užtikrintų taiką ir stabilumą tėvynėje.
Kaip jie tai darytų? Pasiimtų termosus, sumuštinių, įliptų į stebėjimo bokštelius ir iš jų atidžiai stebėtų, kad okupantai laikytųsi tarptautinės teisės susitarimų ir neplėšikautų prieš žurnalistų kameras.

Skaityti visą »

Prieš išjungdami elektrą ar įsukdami energiją taupančią lemputę, prisiminkite, kad, jei bus per mažas pelnas už elektros paskirstymą, naują atominę elektrinę ir elektros tiltus su Vakarais matysime kaip savo ausis. Hertos Matulionytės-Burbienės pieš.

Mūsų valstybės reikalai kaip niekada vieši ir stulbinamai skaidrūs. Ir žurnalistai, ir opozicija, ir nepriklausomi ekspertai šimtus kartų pirštais rodė į nenaudingus sandorius, į prekiavimą viešuoju interesu, į nusikalstamą valdžiažmogių aplaidumą. Bet kas iš to, kad visi žino, kas ką kada pardavė, kas ir už kiek nupirko?
“Leo LT” gimdymo peripetijos buvo Lietuvos kirkilizacijos viršūnė. Aukštumos svaigina, nesinori nuo jų atgal leistis į papėdes. “Maximos” dešimtukas su visais savo vietininkais vyriausybėje ir energetikos reikalus prižiūrinčiose komisijose bei komitetuose nenusileis nė vienu centu už kilovatvalandę. Kas, kad iš šalies negražiai atrodo, vis viena nebus jokių pasekmių.

Skaityti visą »

Pilkuosius kardinolus gali turėti nebent krikščionys demokratai. Visi kiti įtakingieji politinio kurso palaikytojai ir valstybės vairo sukiotojai turi pilkuosius instruktorius, daugeliu atveju nematomus.

Šią savaitę įvyko neatleistojo Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus ir neatleistino premjero Gedimino Kirkilo susitikimas prie nežinia kokio, apvalaus ar kampuoto, stalo.
Kai kurie apžvalgybininkai ir padėties šalyje stebėtojai ne visai suprato, kam stabiliai sėdinčiam Kirkilui susitikinėti su kadenciją baigusiu, ore kybančiu teisėju Greičiumi, ir ar įmanomas vaisingas pokalbis tarp priešingą karjeros krūvį turinčių galvų.
Kirkilas paaiškino, kad – cituoju ištraukdamas iš delfi.lt straipsnio konteksto – “nėra kito pareigūno, su kuriuo aš galėčiau susitikti”. Pagalvojus tik atrodo, kad stiprių pareigūnų, kurių iš pirmo karto neatstatydinsi, yra labai daug. O iš tiesų tokių maža. Tokius reikia vertinti ir iš jų mokytis.
Ko per susitikimą pasimokė Kirkilas, ne mūsų reikalas, tačiau pasiaiškinimai po susitikimo dar labiau sustiprino įtarimus, kad valdžios koridoriuose knibždėte knibžda nematomų žmonių.
Kai žurnalistai paklausė Greičiaus, ar susitikime, be jo ir premjero Kirkilo su patarinėtoju Visvaldu Račkausku, dar kas nors dalyvavo, AT pirmininkas trumpai drūtai atsakė: “Ne”.

Skaityti visą »

Vienintelis visuomenės tarnas Audrius Siaurusevičius neprarado blaivaus proto ir, įkalęs kelis šimtus gramų dėl drąsos, nelaukdamas ryto patraukė tiesiai į elektros skydinę dėl mažesnių elektros kainų derėtis su visais tais elektros skirstymo skaitliukais bei aparatais.

Praėjęs savaitgalis Lietuvai buvo juodas. Pasitvirtino liaudies išmintis – nelaimė viena nevaikšto. Nacionalinė futbolo rinktinė skaudžiai prakišo serbams, patariamasis referendumas dėl atominės elektrinės darbo pratęsimo neįvyko. Blogiausia, kad niekam iki galo neaišku, kokios jėgos iš tiesų nugalėjo rinkimuose į Seimą.
Pirmadienį Valdas Adamkus butų galėjęs paskelbti trijų dienų gedulą, jei ne keletas prošvaisčių, vilties ir šviesos spindulėlių iš centrinės Vilniaus viešbučio elektros skydinės.

Skaityti visą »