Įdomiai nuskambėjo straipsnelis apie lietuviškus ištiktukus. Ypač tai, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija rekomenduoja net ir tokius rizikingus kaip “jablinkšt” ir “pyst”. Kartais miesto reiškinius galima apsakyti beveik vien jais. Kad ir apie girtą estą, sumaniusį tiltų turėklais pasivažinėti. Tik jablinkšt , ir avarija. Arba “Gintaro” stadionas. Priklausė miestui, tik pyst ir nebepriklauso. Sunkiau rasti pritaikymą tokiems ištiktukams kaip džigi džigi arba yk yk yk. Bet paieškoję rastume. Tarkim, Kauno “Žalgirio” situacija būtų kažkur tarp yk yk ir džigi džigi? Kada bus normali – neaišku. Na, net keista, kad tokia populiari ir nacionaliniu turtu laikoma komanda niekam nereikalinga. Reikalinga žmonėms, kurie skelbia visokias rinkliavas, “Žalgirio” problemos žada imtis net Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, bet kodėl jis nereikalingas verslininkams – neaišku. Ar komanda specialiai palikta “ant ledo”? Įdomu, kokiu tikslu? O jei tik šnai, pakšt, kibuldinkšt – ir po komandos?
Įrašai su žyme "prezidento-rinkimai"
Ar pasiruošę tradicijų kaitai?
Kandidatų gausa lengvos pergalės nežada
Prezidento rinkimuose turėsime tikriausiai ne daugiau kaip dešimt kandidatų. Nepaisant akivaizdžios rinkimų kampanijos favoritės, kuriai jau matuojamos valstybės vadovo regalijos, pasirinkimas vis dėlto bus nemenkas. Tad, skeptikų pykčiui, Lietuvoje bus išlaikyti demokratijos pagrindai.
Sąjūdis tampa rinkimų arkliuku
Poetas, sukūręs eiles, medį skulptūra pavertęs drožėjas kūrinio autoriumi tampa vos pasiskelbęs apie tai viešai, naują technikos stebuklą sukonstravęs mokslininkas – užregistravęs patentą. Visų šių teisinių apribojimų reikia tam, kad būtų apsaugotos autorių, kūrėjų teisės į kūrinius ar išradimus. Idėjos į tokią teisinę apsaugą nepretenduoja, kol nevirsta kūnu. Tačiau jos turi vieną ypatingą savybę – mėgsta švystelėti keliose galvose vienu metu. Kai idėja apie naują produktą nušvinta konkurentų galvose, laimi tas, kuris pirmasis ją įgyvendina ir užpatentuoja. Jei keliose galvose atsiranda idėja apie kur kas dvasingesnius reikalus, ji gali materializuotis virsdama reiškiniu, į kurį įtraukiamas ne vienas žmogus. Tokiu, kaip prieš du dešimtmečius iš mūsų galvose bei širdyse kritinį mastą pasiekusios tautinės savimonės idėjos išsirutuliojo tautinis atgimimas, vėliau Atgimimas, Sąjūdis, atvedęs į Kovo 11-ąją.
Mums krizė, o Valdui – tik sunkmetis
Prezidentas Valdas Adamkus, atsigavęs po atostogų Meksikoje, pagaliau pajuto galįs nustatyti Lietuvos diagnozę. Valstybės vadovas pareiškė, kad, pasirodo, jokios krizės Lietuvoje nėra.
O kas yra? Pasirodo, tik paprastas sunkmetis, kokių Lietuva atlaikė ne vieną. Prezidentas ta proga pastebėjo, kad mūsų šalis yra geroje padėtyje, nes Europoje vyksta daug sudėtingesni procesai.
Jeigu valstybės vadovas tai būtų pareiškęs šiandien, Melagių dieną, galima būtų šyptelėti ir nekreipti dėmesio. Tačiau V.Adamkus prabilo ne šiandien ir anaiptol nejuokaudamas. Todėl apsimesti, kad nieko neišgirdome, būtų nekorektiška.
Europos Parlamento rinkimuose balsuos vos ketvirtadalis mūsų?
Po mėnesio įvyksiantys Europos Parlamento rinkimai nėra labai įdomūs ar intriguojami. Ne todėl, kad būtų numanomas nugalėtojas, kaip netrukus vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Ir ne todėl, kad prieš kelerius metus buvo padaryta viskas, kad rinkimų kampanijos virstų neįdomiomis ir neintriguojamomis.
