Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Dvyliktokus ragina pasidomėti darbo rinka
2006-05-17
DIJANA BENDORAITYTĖ
Dvyliktokus ragina pasidomėti darbo rinka
Kiekvienų mokslo metų pabaigoje abiturientams iškyla klausimas, kur stoti. Kokios populiariausios aukštųjų mokyklų studijų programos ir kokie specialistai iš tiesų reikalingi teiravomės Klaipėdos universiteto ir verslo konsultavimo bei personalo atrankos specialistų.
Populiarėja inžinerija
Pasak KU studijų skyriaus vyresniosios specialistės Beatos Kajutytės, jau keletą metų populiariausi yra socialiniai mokslai. Nemažėja populiarumas tokių studijų programų kaip socialinis darbas, vadyba, ekonomika, sociologija. Į šias studijų programas konkursai didžiausi, todėl sunkiau įstoti.
„Pavyzdžiui, 2005 metais dieninėse studijose esant 22 vietoms į viešąjį administravimą buvo 2275 kandidatai, į socialinį darbą norinčiųjų buvo 1548, o į psichologiją 1191 pageidavimas.
Į vadybos ir ekonomikos studijas priimama bendru konkursu, todėl buvo 70 vietų, o pageidavimų 1501“, – pasakojo B. Kajutytė.
Didėja ir Jūrų technikos fakulteto populiarumas, ypač inžinerinių mokslų. Anot B. Kajutytės, populiariausia statybos, informatikos, mechanikos, elektrikos inžinerija. Į statybos inžinerijos dieninį skyrių buvo 22 vietos ir 740 pageidavimų, o neakivaizdiniame skyriuje 16 vietų ir 191 pageidavimas.
Gamtos ir matematikos mokslų fakultete populiariausia yra informatika. Praėjusiais metais buvo net 593 prašymai į dienines studijas, o vietų 50. Vakarinėse 22 vietos ir 101 pageidavimas.
Humanitarinių mokslų fakultete populiariausia yra istorija, lietuvių filologija ir režisūra, taip pat lietuvių filologija ir skandinavų kalbos.
Į dirigavimą – be konkurencijos
Klaipėdos universitete mažiausiai stojančiųjų dėmesio susilaukia evangeliškosios teologijos ir katechetikos studijų programos. Šių specialybių absolventai įsidarbina tikybos mokytojais, o baigusieji evangeliškąją teologiją gali dirbti kunigais evangeliškose bažnyčiose. Tačiau, pasak B. Kajutytės, baigusieji dažnai įsidarbina ir kitur.
Menų fakulteto studijų programos yra specifinės, nes reikia turėti meninių gebėjimų. „Šiame fakultete kasmet yra populiari režisūra, džiazo muzika. Stojant į muzikos pedagogiką, muzikos istoriją ir teoriją, choro dirigavimą, fortepijoną nebūna didelių konkursų“, - tvirtino B. Kajutytė.
Kalbėdama apie šių metų tendencijas, B. Kajutytė minėjo, kad ir šiemet turėtų dominuoti viešasis administravimas, ekonomika, vadyba, socialinis darbas, statybos inžinerija, informatika.
Dar neapsisprendusiems studijų skyriaus vyresnioji specialistė siūlė gerai pamąstyti, ką nori studijuoti, ir svarbiausia nesivadovauti posakiu „svarbu įstoti, nesvarbu kur“.
„O pildant prašymą reikia studijų programas rašyti prioritetų mažėjimo tvarka: pirmoje eilutėje rašyti savo didžiausią svajonę, paskui ką dar norėtų studijuoti ir kitus realius variantus“, - patarė ji.
Iš viso į Klaipėdos universitetą 2005 m. buvo priimta apie 1600 studentų.
Trūksta vadybininkų
Renkantis aukštąją mokyklą ar studijų programą svarbu žinoti, kokia rinkoje yra šių specialistų pasiūla ir paklausa. Jei tos srities yra specialistų perteklius, tuo atveju gali būti mažesnis atlyginimas, nes darbdaviai turi iš ko rinktis. Jei parengiama nedaug specialistų, o tos srities specialistų reikia, tada darbdaviai moka didesnį atlyginimą, o ir darbą susirasti nesunku.
Vakarų Lietuvoje rinkos tyrimus atliekanti UAB „Akrisida“ (manager.lt) dirba su verslo įstaigomis. Pasak vadovo Aro Mileškos, šiuo metu populiariausios yra visos techninės specialybės, nes specialistų išleidžiama mažiau: „Paruošimas brangesnis, reikalingos laboratorijos, bazės – jų nereikia, tarkime, humanitariniams ar socialiniams mokslams. Paklausios specialybės yra programavimas, taikomoji matematika, inžinerija. Pabaigusieji pastarąją specialybę iš karto išgraibstomi, nes specialistų poreikis du kartus didesnis, negu išleidžia universitetas“, - sakė jis.
Kalbėdamas apie populiarias specialybes administravimą ar vadybą, A. Mileška teigė, kad rinkoje jau yra administratorių bei panašių specialistų, susijusių su administraciniu darbu perteklius. „Yra problema ir su vadyba, nes ne visi skiria vadybininkus pardavėjus nuo pardavimų vadovų. Pastarųjų visą laiką reikia“, -aiškino jis.
Gauna procentą
A. Mileška užsiminė, kad didelis uždarbis gali būti laikinas, svarbiau asmeninės savybės, kurios tiktų pasirinktai specialybei: „Uždirbti daug galima turint bet kokią profesiją. Svarbu siekti karjeros, planuoti ateitį, tirti rinką. Daugiausia galima uždirbti ten, kur tavo profesija ar sprendimai turi įtakos įmonės pajamoms. Tarkime, kai gaunamas procentas nuo viso pardavimo ar įmonės užsakymų. Tai gali būti nebūtinai pardavėjas, bet ir inžinierius. Pavyzdžiui, šiuo metu auga statybos, taigi specialistų poreikis yra didžiulis“.
Tačiau A. Mileška pridūrė, kad statybos amžinai nesitęsia, todėl vienu metu šioje srityje reikia daug specialistų, atlyginimai gali būti dideli, o po kokių trejų metų – mažesni.
A. Mileška sakė, kad darbdaviai ypač dažnai ieško projektuotojų, architektų, interjero dizaino, poligrafijos specialistų, maketuotojų, finansininkų, apskaitininkų.
Svarbiausia – patirtis
Verslo konsultavimo agentūros „Erra“ direktorė Goda Aženeckaitė pritarė, kad statybų srityje šiuo metu specialistų nuolatos reikia, tačiau paminėjo, kad jų agentūrai svarbiau žmogaus patirtis, pasiekti rezultatai, o ne specialybė.
„Tinkamas ir aukštojo universitetinio mokslo, ir kolegijų diplomas, svarbu, ką jie po to yra padarę. O pačią specialybę darbdaviai apibūdina labai plačiai, dažnai būna ekonomikos ar vadybos išsilavinimo pageidavimas. Kadangi mes orientuojamės į aukštesnių specialistų atrankas, tai svarbiausia, kokiose įmonėse žmogus dirbo, kokią veiklą vykdė, ką nuveikė“, - tvirtino G. Aženeckaitė.
Agronomų neieško
Klaipėdos jaunimo darbo centro vadovė Daiva Blinstrubienė patvirtino, kad šiuo metu labiausiai reikia įvairių inžinerijos specialistų ir tokių, kurie baigę tiksliuosius mokslus - buhalterių, finansininkų, programuotojų.
„Labai retai arba visai nepasitaiko darbo pasiūlymų agronomams, veterinarams, zootechnikams. Taip pat bibliotekininkams, lopšelio-darželio auklėtojams, muzikos, kūno kultūros, pradinių klasių mokytojams. Anglų kalbos, matematikos ar informatikos mokytojų dažnai reikia. Panašiai yra ir visoje Lietuvoje. O muzikos, dailės ir kitiems meninės srities specialistams, išskyrus dizaino, pas mus pasiūlymų neatsiranda. Neįsivaizduoju, kaip jie randa darbą“, - stebėjosi D. Blinstrubienė.
Patarė pasidomėti
UAB „Akrisida“ psichologas Antanas Zališčevskis pasakojo, kad vis dėlto yra nedaug specialybių, kuriose neįmanoma atrasti savo nišos.
„Jei žmogus mato, kad tai jam patinka ir jis sugebės gerai atlikti šį darbą, tai ras sau vietą. Svarbu žinoti, kad pasirinktą darbą norės dirbti ateityje, todėl prieš kur nors stojant naudinga atlikti praktiką, pavyzdžiui, kada reikalingi tos srities sezoniniai darbuotojai. Naudinga ir stebėti analogiškų darbuotojų veiklą arba kiek galima daugiau išklausinėti pažįstamus, giminaičius, draugus, kurie dirba tą darbą“, - patarė A. Zališčevskis.
Bendrovės vadovas A. Mileška pridūrė, kad svarbu prieš stojant susižinoti, koks darbas laukia ateityje. „Dauguma didesnių įmonių organizuoja ekskursijas, todėl galima pamatyti jų veiklą, o vasaros metu susirasti praktikos vietą ir pabandyti vieną kitą darbą. Reikia žinoti, kur nori realiai dirbti, ir tuomet rinktis mokslo įstaigą, bet ne pasirinkti mokslo įstaigą, o pakui svarstyti, kur dirbsi. Taip pat svarbu kreipti dėmesį ne į mokslo įstaigos pasirinkimą, o į rinkos poreikius. Dažnai mokslo įstaigos reklamuojasi, siekia pritraukti kuo daugiau studentų, bet tai gali neatitikti rinkos poreikių. Jei sunku apsispręsti, gali padėti konsultantai“, - sakė jis.
