Karjerą žlugdo užsienietiškos braškės


2006-06-14
NERINGA MACIŪTĖ
Karjerą žlugdo užsienietiškos braškės

Karjerą žlugdo užsienietiškos braškės

Studentai vasaros atostogų metu dažnai renkasi darbą ne pagal studijuojamą specialybę. Tai lemia noras užsidirbti pinigų. Tačiau kai kurie net ir baigę studijas nesirengia dirbti pagal profesiją ir integruotis į darbo rinką.

„Viena iš priežasčių yra tai, kad sezoninį nekvalifikuotą darbą yra lengviau susirasti, nes jam yra poreikis.

O ieškant darbo pagal specialybę, pačiam žmogui tenka įdėti daugiau pastangų“, - įsitikinęs psichologas Antanas Zališčevskis.

Dirba padavėjais

Anot jo, vasaros metu įvairiose įmonėse atsiranda laisvų darbo vietų ir yra galimybė laikinai susirasti darbą pagal specialybę.

Tačiau, pasak Jaunimo darbo centro vadovės Daivos Blinstrubienės, darbdaviai atsakingoms pareigoms ieško žmogaus, kuris dirbs nuolatos, įsijungs į tos organizacijos veiklą, įsigilins į darbo specifiką.

Tačiau ar studentai renkasi dirbti darbą pagal specialybę, priklauso nuo studijuojamos profesijos.

„Sezoninį darbą pagal specialybę susirasti yra šiek tiek sudėtinga.

Tai dažniausiai būna pagalbiniai darbai – ieško padavėjų, kambarinių“, - aiškino D. Blinstrubienė.

Tačiau, JDC vadovės nuomone, studentas turėtų stengtis per vasarą padirbėti toje srityje, kurią studijuoja.

„Tokį darbą dirbdamas jis įgyja praktinių žinių ir tai lemia jo karjerą. Žmogui, dirbančiam padavėju vasarą, jo karjerai ir tobulėjimo perspektyvai toje srityje nėra gera pradžia. Vis dėlto orientuojantis į ateitį ir karjerą, nors ir užimant pačias žemiausias pareigas, drbas vasarą turėtų būti siejamas su specialybe“,- teigė D. Blinstrubienė.

Mokosi dėl diplomo

Anot „Manager.lt“ vadovo Aro Mileškos, tai, kad žmogus dirba ne pagal specialybę vasaros metu, yra karjeros planavimo spragos. „Jis nežino, kad yra karjeros planavimas ir baigus studijas galima būti vertingu rinkos nariu“, - teigė jis.

Kai kurie studentai, dirbdami sezoninį darbą, rizikuoja prisirišti prie jo ir nebesiekti ieškoti dirbti pagal specialybę.

„Tai lemia spragos studijų metu, kai žmogus mano, kad nesusiras darbo pagal specialybę, arba jo neieško, neįdeda pakankamai pastangų paieškoms. Kai kurie galbūt nenori, nes mano, kad sėdi ne savo rogėse ir laukia tik to momento, kai gaus diplomą ir keliaus savais keliais, nes studijuojančiam yra motyvas pabaigti“, - teigė psichologas A. Zališčevskis.

Svarbu gerai pasirinkti

Nenoras dirbti pagal studijuojamą specialybę atsiranda padarius klaidą karjeros planavime ir pasirenkant netinkamą profesiją. Kita kategorija jaunimo darbą bando susirasti netinkamais metodais. „Ne taip arba ne ten ieškodami, jaunuoliai nusivilia ir pradeda dirbti ką papuola“, - teigė A. Zališčevskis.

Pasak jo, žmogui karjerą planuoti yra svarbu nuo pat pradžių – tai yra nuo specialybės pasirinkimo. Kokią specialybę pasirinkti gali patarti specialistai. Tai yra daroma su testo ir karjeros konsultavimo pagalba. Specialistų konsultacijos yra reikalingos derinant karjerą su specialybe, keičiant darbą, pasirenkant discipliną, studijų kryptį.

Žmonėms, kurie yra gabūs daugeliui mokslo disciplinų arba mano, jog yra niekam negabūs, pasirinkti tinkamą specialybę gali padėti karjeros planavimo specialistai.

„Tirdami rinką bei asmenines žmonių savybes duodame kompleksinį atsakymą į žmonėms rūpimus klausimus“, - teigė A. Mileška.

Nunyksta žinios

Specialistas pastebi, jog norėdami užsidirbti pinigų įmokoms už studijas studentai dažniausiai renkasi darbą užsienyje.

„Tokiu atveju jie susipažįsta su užsienio darbo rinka, darbo sąlygomis, tačiau nieko nežino apie mūsų darbo rinką. Tačiau darbas užsienyje dažniausiai būna ne pagal specialybę ir baigusį studijas žmogų pririšti dirbti Lietuvoje yra pakankamai sudėtinga. Tada žmogus nerealizuoja įgyto žinių bagažo šioje rinkoje“, - teigė A. Mileška.

Jis pataria studentams imti paskolą ir dirbti Lietuvoje pagal specialybę, nors ir už mažesnį atlyginimą, bet įgyjant patirties.

Randa ir be pažinčių

Anot A. Mileškos, darbą yra normalu susirasti neturint pažinčių.

„Darbo rinka yra tokia, kad darbuotojų reikia įvairių sričių ir įvairaus lygio bei specialybių. Tada pažintys nebetenka prasmės“, - aiškino jis.

D. Blinstrubienė pastebi, jog JDC sumažėjo studentų, besikreipiančių dėl darbo. „Darbo pasiūlymų yra labai daug. Patys darbdaviai kreipiasi į universitetus“, - tikino ji.

Ketvirto kurso žurnalistikos studentė Ieva, dvejus metus dirbusi soliariumų studijoje, tikino, jog žurnalistikoje dirbsianti tik kai neturėsianti ko valgyti.

Tačiau mergina ketina tęsti studijas, susijusias su komunikacija, informacija ar viešaisiais ryšiais. Mergina mano, kad tiek fizinio darbo, tiek darbo pagal specialybę krūviai yra vienodi. Pagrindinis motyvas, pasirenkant darbą ne pagal specialybę, buvo darbo užmokestis ir galimybė