Studentai dirba ir naktimis


2005-03-09
ARNOLDAS REMEIKA
Studentai dirba ir naktimis

Studentai dirba ir naktimis

Dėstytojai jiems nepriekaištauja, o darbdaviai pro duris nevaro

Dauguma Klaipėdos universiteto studentų tenkinasi 41 lito stipendija. Pretenduoti į bedarbio pašalpą dieninio skyriaus studentai negali. Vis daugiau besimokančiųjų ieško papildomo uždarbio. Nors uostamiesčio darbdaviai mieliau į darbą priima kvalifikuotus darbuotojus, pro duris jie nevaro ir studentų. Dirbančią studentiją palankiai vertina ir aukštųjų mokyklų vadovybė.

Dėstytojai nebepurkštauja

Valstybės skiriamos stipendijos – juokingos, pripažįsta ne tik patys studentai, bet ir Klaipėdos universiteto vadovai. Didžiausią – 175 litų stipendiją gauna retas. Nedažnai pasitaiko ir galinčiųjų pasigirti skiriama 125 litų pašalpa. Populiariausia stipendija Klaipėdos universitete nesiekia nė pusšimčio litų.

„Į dirbančius studentus žiūrima palankiau nei anksčiau. Visi supranta, kokie dabar laikai“, - „Lieptui“ sakė Klaipėdos universiteto Studijų skyriaus vyresnioji specialistė Rima Jurkutė. Pasak jos, dėstytojai vis labiau linkę bendradarbiauti su dirbančiais studentais – kartu aptaria individualius paskaitų lankymo grafikus, leidžia vėlesniam laikui nusikelti atsiskaitymus. Dalis studentų gali įsidarbinti ir pačiame universitete: bakalaurai dirba sekretoriate, magistrantai pasilieka katedrose plušėti asistentais. „Galime priimti tik kelis studentus, todėl ir nesmerkiame tų, kurie darbo bando ieškoti kitur“, - teigė R.Jurkutė.

Klaipėdos universiteto studentai turi teisę pasiimti ne ilgesnes nei vienerių metų akademines atostogas. Specialistei ne kartą teko girdėti, kad tokias atostogas pasiėmę studentai vyksta uždarbiauti į užsienį.

Užsibūna svetur

Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos Karjeros centro vadovė Ala Minkevičienė sakė, kad jų studentai skatinami dirbti. „Moksleiviai kelias valandas per dieną gali dirbti asistentais pačioje kolegijoje. Tačiau jeigu darbas pradeda trukdyti studijoms, patariame kurį laiką jo atsisakyti“, - tvirtino A.Minkevičienė. Šiuo metu kolegijoje dirba apie 50 studentų.

Neretai šios mokyklos studentai vyksta dirbti ir į užsienį. „Dažniausiai akademines atostogas ima tie, kurie išvažiuoja padirbėti vasarą ir dėl tam tikrų priežasčių nebegrįžta. Galbūt jie nespėja uždirbti tiek, kad užtektų susimokėti už studijas“, - spėliojo Karjeros centro vadovė.

Mokestis už mokslą kolegijoje skaičiuojamas ne semestrais, o išklausytais kursais. Vieno kurso kaina – 532 litai. Dažniausiai studentai renkasi po 4-5 kursus per semestrą.

Priklauso nuo darbdavio

Prisidurti prie stipendijos nusprendę uostamiesčio studentai paprastai darbo ieško per pažįstamus, pagal skelbimus laikraščiuose, interneto svetainėse arba kreipiasi į Klaipėdos miesto darbo biržos jaunimo darbo centrą.

Centras neužsiima tiesioginiu studentų įdarbinimu, tačiau suteikia jiems galimybę darbo ieškoti patiems – naudotis darbo paieškoms skirtu internetu, ta pačia spauda, laisvų darbo vietų segtuvu. „Viskas priklauso nuo to, kiek pats žmogus skiria pastangų ir laiko darbo paieškai“, - aiškino centro konsultantė Rima Ambrozaitė.

Jos teigimu, darbdavių požiūris į studijuojantį jaunimą – skirtingas. „Vieni nurodo, kad į laisvą vietą gali pretenduoti ir studentai, kiti renkasi mokslus jau baigusį jaunimą“, - sakė R.Ambrozaitė. Dažniausiai darbdaviai siūlo studentams nuolatinį darbą vadybos ir administravimo srityse.

Žiūri į kompetenciją

Žmogiškųjų resursų valdymo bendrovės „Akrisida“ projektų vadovas Aras Mileška „Lieptui“ teigė, kad paprastai darbdaviai derinasi prie aktyvių, į rezultatą orientuotų, gerus bendravimo įgūdžius turinčių darbuotojų ir sudaro visas sąlygas studijoms, jeigu darbuotojai dar mokosi. „Kiekvienas dirbti einantis jaunas žmogus dar neturi iš anksto suformuotų nuostatų apie tai, kaip reikia dirbti, todėl darbus gali atlikti originaliai“, - apie studentų privalumus kalbėjo A.Mileška.

Specialistas pažymėjo, kad darbdavius kur kas labiau domina potencialaus darbuotojo kompetencija, o ne užsiėmimai, todėl darbą neretai randa ir šiokios tokios patirties turintys studentai. „Yra tokių studentų, kurie dar net nebaigę mokslų į darbovietę atsineša visą bagažą praktikos metu įgytų kompetencijų“, - aiškino A.Mileška.

Paklaustas, ar darbas netrukdo studentams mokytis, „Akrisidos“ projektų vadovas atsakė taip: „Manau, tai priklauso nuo paties studento ir nuo darbo, kurį jis atlieka. Praktika rodo, kad tie studentai, kurie besimokydami dar ir dirbo, baigę mokslus tampa žymiai vertingesni darbo rinkoje. Ši tendencija nepriklauso nuo to, ar studentas dirbo pagal specialybę ar ne“, - tvirtino A.Mileška.

Dirba pamainomis

Personalo atranką vykdančios konsultacinės kompanijos „Erra“ vadovė Goda Aženeckaitė patvirtino, kad darbdavių požiūris į studentus skiriasi. „Paprastai jie nelinkę rizikuoti ir investuoti į studentus, kurie neretai abejoja dėl savo ateities tikslų. Jiems reikalingi visą darbo dieną dirbantys žmonės, ypač jei kalbama apie darbą biure“, - teigė ji.

Per šią konsultacinę kompaniją įsidarbina tik pavieniai besimokantys jaunuoliai. „Baigusių pagrindines studijas ir tęsiančių mokslus magistrantūroje situacija – visai kitokia. Jie priimami noriai. Kiti studentai paprastai dirba vadybininkais arba administratoriais naktimis arba pusę darbo dienos“, - konstatavo G.Aženeckaitė.

Viešbučio „Klaipėda“ rinkodaros skyriaus vadovė Jurgita Maračkinaitė dienraščiui pasakojo, kad keli magistrantūroje studijuojantys žmonės dirba ir viešbučio administracijoje. Padavėjais, barmenais, registratūros administratoriais dirba ir dieninių skyrių studentai. „Kadangi toks darbas – pamaininis, studentai sugeba suderinti jį su mokslais. Jeigu reikia laikyti egzaminą arba nueiti į svarbią paskaitą, išleidžiame, nes aptarnavimo sferos darbuotoją nesunku laikinai pakeisti kitu“, - sakė J.Maračkinaitė.