Kokteilis

Laimėtojas žinomas

Kviečiantis klaipėdiečius neverkti skaitytojas pritarė Romui, jog "Chorų karai" – komercinis projektas, kuriam kapitalą turėjo uždirbti muzikaliai neišprususi Lietuvos visuomenė.

"Ar Kauno choras, transliuodamas tik Maiklo Džeksono kūrinius, su lyderiu "gražuoliuku-seksulka", besislepiančiu už rojalio arba kaukės, galėtų patekti į finalą? – retoriškai klausė "Kokteilio" gerbėjas. – Tačiau rezultatai jau suskaičiuoti, o laimėtojas žinomas".

Asta irgi antrino Romui: "Jei nebūtų surežisuota, Seilius ir jo Marijampolės kompanija taip dainuodami jau seniai turėjo iškristi iš chorų varžybų".

Slapta informacija

Pikti liežuviai plaka, kad marijampoliečiai verslininkai nepagaili papurtyti piniginių, jog Marijampolės choras it ledlaužis sėkmingai priartėtų iki nugalėtojų sosto.

"Kokteilio" pozicija

Kiekviename ture dosniai pilant tepalą į rinkimų mašinos guolius, net laimėjus pagrindinį – piniginį prizą, nebus padengtos tepimui išleistos lėšos. Gal nebent laimėtojus šildys tik nugalėtojų šlovė.

Nauda: dainuoti yra labai naudinga, nes pagerėja savijauta, prasiplečia akiratis, pavyksta rasti naujų draugų.

Linksmieji tirščiai

Grįžta kartą ūkininkas namo ir prašo žmonos:

– Duok 20 litų!

Žmona:

– Neduosiu! Vėl grįši girtas kaip šliurė.

Kitą dieną žmona pamato, kad kieme dingo visos žąsys. Įbėga į namus, o ten vyras guli girtut girtutėlis. Žmona griebia jį už pakarpos, purto ir šaukia:

– Girtuokli, kvaily, kur žąsys dingo? Gal pragėrei?

– Nieko aš nepragėriau. Žąsys į pietus išskrido, o jei ir rytoj 20 litų neduosi, ožkos į kalnus išeis.

Česka (397 719; Deivi, nepalūžk. Neverta dėl neobjektyvios komisijos trauktis iš scenos)