Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Ministrui smagu grįžti į pajūrį
2006-06-03
Vidmantas Matutis
Ministrui smagu grįžti į pajūrį
Šeštadienio interviu apie nostalgiją Klaipėdai, krepšinį ir darbo savaitgalius
Susisiekimo ministras Petras Čėsna Klaipėdoje gyveno 17 metų. Uostamiestyje liko daug draugų. Likimas jį buvo suvedęs ir su buvusiais „Klaipėdos“ laikraščio žurnalistais. Jono Garadausko vadovaujamoje komandoje jis žaidė krepšinį. Atlikdamas praktiką „Baltijos“ laivų statykloje su Liudu Dambrausku kartu sukinėjo laivuose elektros lemputes.
P.Čėsnos žmona Irena taip pat klaipėdietė. Užauginti du vaikai – sūnus Ričardas ir dukra Daiva. Tačiau dar prieš interviu sutarėme, kad nekalbėsime apie šeimą. Jis paaiškino, kad šeimą politikai pristato, kai dar turi aukštesnių siekių. P.Čėsna teigė neketinąs būti nei šalies Prezidentu, nei Seimo Pirmininku, nei Ministru Pirmininku.
Su P.Čėsna kalbėjomės dar prieš 13-osios Vyriausybės griūtį. Tačiau vykdomojoje valdžioje jau sklandė įtampa. Iškalbinga detalė – prieš pokalbį ministras išsitraukė ir savo diktofoną. Tai galėtų reikšti, kad valdžios vyrus žiniasklaida pakankamai kedena ir jie linkę bendrauti itin atsargiai.
- Kokią Klaipėdą prisimenate 1963 metais, kai čia pirmą kartą atvykote studijuoti?
- Klaipėda buvo nepalyginamai mažesnė nei dabar. Nauji rajonai pasibaigė Taikos prospekte, berods ties Paryžiaus Komunos gatve.
Jau vėliau Klaipėdoje gyvenau priešais Dramos teatrą. Į Teatro aikštės pusę buvo balkonas. Tada dabartinė Turgaus gatvė buvo Petro Cvirkos gatvė.
- Pagal oficialiai skelbiamą Jūsų biografiją panašu, kad studijavote gyvendamas Klaipėdoje?
- Nebuvo paramos iš tėvų. Jie neturtingai gyveno kaime netoli Raseinių. Nemačiau galimybių, kad galėčiau ilgesnį laiką studijuoti. Todėl pasirinkau kelią, kad dirbdamas galėčiau įsigyti specialybę. 1965 metais baigiau Klaipėdos politechnikumą. Po to neakivaizdiniu būdu Klaipėdoje gyvendamas baigiau Kaliningrado technikos instituto gamybos proceso automatizavimą. Vėliau, jau dirbdamas „Briedžio“ buitinio kombinato direktoriumi, baldų gamybinio susivienijimo „Klaipėda” direktoriaus pavaduotoju, Vilniaus universitete neakivaizdžiai studijavau ir įgijau pramonės planavimo specialybę.
- Jus traukia prie jūros?
- Tik atvykęs mokytis pasistengiau susipažinti ir su jūra.
Ir dabar kasmet stengiuosi surasti savaitę ar dvi laiko pailsėti pajūryje.
Vėliau, kai 1980 metais išvažiavau dirbti į Vilniaus baldų kombinatą, Juodkrantėje statėme poilsio namus „Ąžuolynas“. Atvykdavome pailsėti į šiuos įmonės poilsio namus. Turiu sentimentų pajūriui.
Gyvendamas Klaipėdoje į Smiltynę eidavau grybauti. Kai didžiulis gaisras nuniokojo Smiltynės mišką, pajutau širdies skausmą. Manau, kad klaipėdiečiui, Neringos gyventojui ir kiekvienam žmogui, kuris atvyksta į tą kraštą pailsėti, tai - skaudu.
- Ar daug Klaipėdoje liko jaunystės draugų?
- Klaipėdoje prabėgo 17 metų - jaunystė iki 35 metų. Liko artimų ir mokslo, ir šeimos draugų. Turėjau daug draugų sportininkų. Klaipėdoje buvo krepšinio komanda, kuriai vadovavo Jonas Garadauskas. Joje žaidžiau kartu su Algirdu Kulertu, Kazimieru ir Alfonsu Budriais, Rimu Jovaiša. Vykdavo įtemptos rungtynės su Palangos, Nidos, Kauno komandomis.
- Gal teko žaisti su vienu garsiausių Klaipėdos praeities krepšininkų Valentinu Greičiūnu?
- Neteko. Bet Valentiną Greičiūną pažįstu seniai. Gal nuo 1970 metų, kai jis dirbo Klaipėdos miesto vykdomajame komitete pirmininko pavaduotoju. Mano žmona Irena tuo metu dirbo Vykdomojo komiteto Kultūros skyriuje vyriausiąja inspektore.
- Ar dabar pažaidžiate krepšinį?
- Su anūkais žaidžiu krepšinį sodyboje. Bet dirbdamas susisiekimo ministru nebenueinu į salę. Kai buvau ūkio ministru, surasdavau laiko arba penktadieniais, arba antradieniais po darbo su darbuotojais pažaisti sporto salėje.
- Anūkai Jus aplošia?
-Būna labai įtempti mačai. Vyresnysis anūkas šiemet baigė 12 klasę ir yra 8 metus treniravęsis Šarūno Marčiulionio krepšinio mokykloje. Jau metus nebesportuoja, bet yra be dviejų centimetrų dviejų metrų. Su anūkais sudarome įvairias komandas - du prieš du žaidžiame.
- Už ką sirgote Lietuvos krepšinio lygoje?
- Esu „Lietuvos ryto“ gerbėjas. Kai darbo dienomis žiūrėjau įtemptas Lietuvos krepšinio lygos finalo rungtynes, po to teko iki pirmos valandos nakties studijuoti ministerijos dokumentus.
- Vasarą su šeima keliaujate į užsienį?
- Išvykstu retkarčiais. Paprastai poilsiaujame kokias tris vasaras Lietuvoje, o po to vykstame į užsienį. Poilsiaudamas Lietuvoje savaitę pabūnu Palangoje, savaitę Nidoje ir likusį laiką nuosavoje sodyboje.
- Ar yra koks nors konkretus kiekvienais metais besikartojantis laikas, kai atostogaujate?
- Tradiciškai atostogauju liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje. Tuomet atostogauja Briuselis, nedirba Seimas, nevyksta Vyriausybės posėdžiai. Kitu laiku pakankamai sudėtinga pasirinkti laiką.
Nuolat būna svarbūs ministrų tarybos posėdžiai Briuselyje, kiekvieną savaitę pirmadienį ir trečiadienį vyksta pasitarimai Vyriausybėje, ketvirtadienį Vyriausybės valanda Seime.
Jau nekalbu apie tai, kad yra Tranzito komiteto posėdžiai, Seimo narių paklausimai, įstatymų projektų pristatymai. Asmeninio gyvenimo nelabai ir yra.
- Ir šeštadienis, ir sekmadienis skirti ne asmeniniams reikalams?
- Jei būni išvykęs į komandiruotę, tenka skirti vieną iš tų dienų tam, kad susipažintum, kas tą laiką vyko ministerijai pavaldžiose srityse.
Negali atsilikti, turi pasirengti pirmadienio pusės devynių susirinkimui su ministerijos vadovybe.
Dažnai, kai būni komandiruotėse, susikaupia dokumentų paketai, kuriuos reikia perskaityti, vizuoti, pasirašyti.
