Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Nauja valdžia bijo panikos
2008-12-11
Stasys Gudavičius
Netikėtai sušauktą aukščiausių Lietuvos valdžios pareigūnų pasitarimą gaubia paslapties skraistė. Dvi valandas šalies vadovai esą aptarinėjo grėsmes, kurios gali ištikti Lietuvą.
Iš anksto neplanavo
Apie antradienio vakarą prezidentūroje vyksiantį Prezidento Valdo Adamkaus, premjero Andriaus Kubiliaus, Seimo pirmininko Arūno Valinsko, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko bei Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Povilo Malakausko susitikimą Prezidento spaudos tarnyba pranešė tik tos pačios dienos pavakare.
A.Kubilius, A.Valinskas ir A.Anušauskas į pasitarimą vos nepavėlavo, nes Seime užsitęsė Vyriausybės programos tvirtinimas.
"Per susitikimą buvo kalbėta apie problemas, kurios gali paaštrėti susiklosčius sudėtingai ekonominei, finansinei situacijai. Taip pat buvo aptarta VSD misija, šiai institucijai keliamos naujos užduotys ir atsakomybė Lietuvos gyventojams", – po susitikimo žurnalistams sakė Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
"Susitikimas nebuvo susijęs su jokiais konkrečiais įvykiais. Tiesiog pasikeitus Vyriausybei visi susėdome atvirai išsakyti savo nuomonę apie problemas, kurios gali grėsti Lietuvai. Tiesa, ne visai atvirai, o prie apskritojo stalo", – paslaptingai kalbėjo Seimo pirmininkas A.Valinskas.
Laukia aštrėjančios padėties
Premjeras A.Kubilius nurodė vieną aptartų temų: "Turime turėti nuo plano A iki plano Ž, jeigu padėtis klostytųsi vienaip ar kitaip. Ir čia kalbame ne tik apie kokius nors socialinius neramumus, bet apie stambesnių bendrovių problemas ar kitus panašius dalykus. Vyriausybė ir Lietuvos politinė valdžia turi turėti konkrečius planus, kaip į tai reaguoti."
Jis tvirtino, kad tam tikros grėsmės Lietuvai gali kilti tuomet, kai ekonominė šalies būklė dar labiau pablogės, ims bankrutuoti stambios įmonės ir šalyje išaugs nedarbas. Tiesa, A.Kubilius tiksliai neįvardijo, apie kokias grėsmes buvo kalbama.
"Kai naftos kaina nukrenta iki 40 dolerių, tai mūsų šalyje kaimynėje visko atsitinka", – ministras pirmininkas užsiminė, kad nevengta ir Rusijos temos.
Labiausiai bijo panikos
Vakar oficialiai apie susitikimą buvo kalbama labai šykščiai. Neoficialiai šaltiniai prezidentūroje aptakiai detalizuoja, kad aukščiausi valstybės pareigūnai ir saugumo vadovai kalbėjosi apie kai kuriuos galimus iššūkius Lietuvos politiniam ir visuomeniniam gyvenimui, jeigu kiltų "nestandartinės, krizinės situacijos" ekonomikoje bei finansų sistemoje.
Tarp tokių galimų iššūkių – dirbtinai sukelta ir skatinama panika komerciniuose bankuose, masiniai blogėjančia ekonomine būkle nepatenkintų žmonių streikai, piketai ir manifestacijos, ypač jeigu jų dalyviai elgtųsi itin agresyviai.
Be kita ko, aptarta galima tokių reiškinių prevencija. Tarp šioje srityje galimų valdžios veiksmų – pakeisti retoriką kalbant apie ekonomikos padėtį, stengiantis nebeskatinti pesimistinių nuotaikų.
Neoficialiomis žiniomis, susitikime kalbėta, kas galėtų imti skleisti gandus, kurie paskatintų sunkiai suvaldomą bankų klientų paniką. Išklausyta VSD turima informacija apie padėties Lietuvoje destabilizavimu suinteresuotų nedraugiškų užsienio šalių veiklą.
Taip pat aptarta, kokios įtakos Lietuvos gyvenimui gali turėti kritiškai besiklostanti padėtis Rusijos ir Baltarusijos ekonomikoje bei finansų sistemoje, galinti išprovokuoti didelius neramumus šiose kaimynėse.
Tomas Janeliūnas, politologas:
Neramumų Rusijoje priežastys gali būti ekonominės ar finansinės. Padariniai mums galėtų pasijusti ekonominių santykių srityje. Visų pirma verslui, turinčiam prekybos ryšių su Rusija. Kur kas sunkiau būtų, jei dėl ekonominių priežasčių Rusija nebepajėgtų vykdyti savo įsipareigojimų tiekdama energijos išteklius. Tokiu atveju Lietuva patektų į labai sunkią padėtį, nes bemaž jokių alternatyvų apsirūpinti energetikos šaltiniais, išskyrus Rusiją, neturime. Lietuvoje tai sukeltų ne tik ekonominius, bet ir socialinius, politinius padarinius: kiltų vos ne visuomenės išlikimo klausimas. Ypač žiemą be dujų, manau, būtų labai sunku išgyventi.
Arūnas Poviliūnas, sociologas:
Krizė sukelia labai daug socialinių problemų. Tai žmonių pasitikėjimo, ateities lūkesčių smukimas. Krizė turi dvi puses – objektyviąją ir subjektyviąją. Dabar dažnai apie ją tik makroekonominiu požiūriu, pamirštama žmonių santykio klausimai, jų lūkesčiai ir mąstymas. Visą šią socialinę krizės pusę taip pat galima suvaldyti. O kaip yra dabar? Tarkim, nusprendžiau ką nors vertingo įsigyti. Bet aplinkui visi kalba, kad finansinė padėtis bloga, todėl nusprendžiu nieko nepirkti ir tų pinigų neišleidžiu. Jei visi taip manys, tai vartojimas smuks. Bet Vyriausybė galėtų suvaldyti tokią padėtį pasitelkusi gerą viešųjų ryšių specialistą, kuris sugebėtų grąžinti gerus visuomenės ateities lūkesčius.
Romas Lazutka, ekonomistas:
Pagrindiniai galintys kilti rūpesčiai – tai kreditavimas ir nedarbas. Nenorėčiau šito sieti su antradienio valdžios susitikimu, nes visiškai neaišku, apie ką buvo kalbama. Tačiau prognozuojant galima teigti, kad prastės mažesnių įmonių kreditavimas, gyventojams bus sunkiau grąžinti bankams pasiimtas paskolas. Kita didelė bėda – nedarbas. Jis sukelia sunkių padarinių, nes socialinis bedarbių aprūpinimas Lietuvoje labai silpnas, pašalpos mokamos tik pusę metų, o vėliau netekęs darbo žmogus tampa našta artimiesiems. Visi ekonomistų klausinėja, kada bus pats nedarbo pikas, tačiau į šį klausimą sunku atsakyti, nes ekonomika – labai sudėtingas procesas. Šiuo metu įmonių bankrotai dar neprasidėjo, dar nėra daug grupinių atleidimų. Ateityje galime laukti didesnio nedarbo lygio, bet kada – niekas negali pasakyti.
