Paleistų ruonių tyko ir parazitai


2006-03-03
Vidmantas Matutis
Paleistų ruonių tyko ir parazitai

Paleistų ruonių tyko ir parazitai

Smiltynėje į Baltijos jūrą Lietuvos jūrų muziejus vakar išleido pernai gimusį augintinį ruonį Marį. Jis penkioliktasis muziejininkų į laisvę paleistas ruonis.

Jūrų muziejus jau vienuolika metų dalyvauja projekte pagal kurį siekiama atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių populiaciją. Šie ruoniai, dar vadinami ilgasnukiais, Baltijos jūroje atsirado prieš 10 tūkstančių metų.

Dabar tai - nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Daugiausiai jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes pilkeji ruoniai užklysta retai.

Baltijos jūroje pilkųjų ruonių mažėja. Pagrindinė mirtingumo priežastis yra jų žūtis žvejų tinkluose. Balandį - birželį tinkluose dažniausiai žūva ruonių jaunikliai.

Anksčiau ruoniai buvo specialiai naikinami. Manyta, jog jie kenkia žuvininkystei. Vėliau pagrindine nykimo priežastimi tapo jūros teršimas chloro organiniais junginiais bei sunkiaisiais metalais, kurie kaupiasi žuvyse. Dėl to iki 80 procentų ruonių patelių lieka bergždžios arba gimdo negyvus jauniklius.

Šiuo metu vandens kokybė yra pagerėjusi. Tačiau ištisas ruonių kolonijas užkrėtė parazitai, kurie pažeidžia gyvūnų inkstus.

Pastebėta, kad paskutiniu laiku pilkųjų ruonių Baltijos jūroje gausėjo – nuo 5,3 tūkst. 1995 metais iki 7,6 tūkst. 1999 metais.