REKLAMA

Klaipeda

2014 m. Balandžio 25 d.

Korupcijos gijos – po asfaltu


2008-10-20
Eglė Petkutė
Korupcijos gijos – po asfaltu

Beveik aštuonerius metus trukusi A.Šimkaus epocha apraizgyta įtarimų voratinkliu. Tačiau miesto ūkį sumaniai tvarkiusį valdininką tebedangsto ištikimi bendražygiai.

Grįžo be kliūčių

Rugsėjo pradžioje į Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rankas patekęs Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus tebevaikšto neapklaustas. Piktnaudžiavimu tarnyba, kyšininkavimu, papirkimu ir dokumentų klastojimu įtariamas valdininkas neišsivaduoja iš ligų. Tačiau sunegalavusi širdis ir skaudantis šonas nesutrukdė jam pasirūpinti šilta vieta buvusioje darbovietėje iki pensijos. Dar kelis mėnesius, iki sukaks pensinis amžius, 62 metų A.Šimkus "dirbs" savivaldybės Turto ir privatizavimo skyriuje.
Per savo vadovavimo miesto ūkiui metus apsukraus valdininko rankomis iš miesto biudžeto galėjo būti išplautas ne vienas milijonas litų. Tokias prielaidas perša pastarųjų poros metų savivaldybės vykdyti viešųjų pirkimų konkursai.

Priežiūra – tik formali

Pastaraisiais metais imtasi statyti arba rekonstruoti ne vieną svarbų miestui objektą, kainavusį milijonus litų. Peržiūrėjus viešųjų pirkimų konkursų sąrašą į akis krinta vis tos pačios juos laiminčios bendrovės. Tai leidžia įtarti apie paprastą, bet patikimą susitarimų schemą.

Pasidalijimo įtakos sferomis tarp kelius tiesiančių kompanijų metodas greičiausiai egzistuoja ir uostamiestyje. Viešųjų pirkimų konkursų laimėtoju paprastai skelbiamas mažiausią darbų kainą pasiūlęs rangovas. Užuot įsivėlusios į ginčus, bendrovės susitaria, kad vienąkart mažesnę sumą siūlys viena, kitąkart – kita. Taip nieko nenuskriaudžiant pasidalijami miesto biudžeto pinigai. Pradėjus tiesti ar remontuoti gatvę staiga paaiškėja, jog, pavyzdžiui, teks užkloti dukart didesnį asfalto dangos sluoksnį, nei numatyta projekte. Tada stabdomi darbai, rengiamas naujas projektas, o kai šis būna parengtas, paaiškėja, jog per kelis mėnesius dėl infliacijos šoktelėjo medžiagų ir paslaugų kainos. Galiausiai projekto sąmata viršija pradinę ne vienu milijonu litų.

Čia atsiveria landos korupcijai. Kontrolės, kaip iš tikrųjų panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai, mechanizmas neveikia arba veikia tik formaliai.
Techninę priežiūrą vykdo ir parašus dėlioja to paties Miesto ūkio departamentui pavaldaus Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vadovai. Kas galėtų paneigti, kad jiems nurodoma savo parašu palaiminti vieną ar kitą objektą ir nepastebėti statytojų palikto broko.

Prašo papildomų milijonų

Stambiausių kelių statybos ir remonto konkursus Klaipėdoje pastaraisiais metais laimi tos pačios bendrovės – "Klaipėdos keliai", "Lemminkainen Lietuva", "Hidrostatyba". Joms laimėti ir susižerti milijonines sumas, kaip įtariama, padėjo ir Miesto ūkio departamento direktorius A.Šimkus.

Neoficialiomis žiniomis, bendrininkaudamas su bendrovės "Klaipėdos keliai" generaliniu direktoriumi Juozu Rukšėnu, jis esą padėjo šiai bendrovei laimėti konkursą "Dėl viešojo ištisinių asfaltbetonio dangų remonto darbų pirkimo", kurio vertė siekė beveik 30 mln. litų.

Valdininkas už tai neva gavo kyšį – 120 tūkst. litų vertės automobilį VOLVO S60.
Bendrovė šiuo metu vykdo itin svarbaus mieste Mokyklos viaduko rekonstrukciją. Rugsėjo 2 dieną, kai STT pareigūnai krėtė A.Šimkaus kabinetą ir pareiškė jam įtarimus, dienraštis "Klaipėda" domėjosi, kodėl strigo viaduko remonto darbai. Telefonu atsiliepęs Gamybos direktorius Algirdas Paulauskas neslėpė susierzinimo ir nepanoro kalbėti.

"Nelieskite šito tilto. Kitą savaitę ant jo susitiksime ir viską papasakosiu", – tąkart atkirto jis. Tačiau jau dabar aišku, kad pavasarį pradėti darbai ne tik vėluos, bet ir miestui atsieis kur kas daugiau nei buvo sutarti 8,2 mln. litų. Prireikus keisti projektą teks papildomai ieškoti dar ne vieno milijono.

Liepė užtarti statytojus

Bendrovei "Klaipėdos keliai", kurios atlikti darbai sulaukė paveldosaugininkų bei miestiečių kritikos, tai būtų jau ne pirmas kartas. Vėliau nei numatyta baigta Tiltų gatvės rekonstrukcija taip pat strigo, nes prireikė rengti naują projektą. "Užuot nuėmę asfalto dangos gabalą dar prieš projektuojant, rangovai tik pradėję dirbti aptiko, jog po asfaltu nėra grindinio", – stebėjosi miesto tarybos narys, buvęs Miesto ūkio komiteto pirmininkas Naglis Puteikis. Papildomų lėšų prireikė ne tik naujam projektui, bet ir iš Kinijos atvežtiems grindinio akmenims.

Užtarti kelininkų sprendimus buvo spaudžiami ir A.Šimkui pavaldaus Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai.

Apie tai dienraščiui paliudijo buvusi šio skyriaus specialistė, nenorėjusi skelbti savo pavardės.

"Vos bendrovė laimėdavo konkursą, iškart atsirasdavo nenumatytų darbų. Mums liepdavo eiti ir apginti rangovą prieš komisiją, reikėdavo paliudyti, jog tų papildomų darbų tikrai reikia", – prisiminė neseniai darbą skyriuje palikusi moteris.

Įteikė vėliavą

Apie draugiškus miesto valdžios santykius su kelininkais byloja ir akibrokštu tapęs šiemet vasario 16-ąją miesto vadovo padėkos gestas bendrovės "Lemminkainen Lietuva" Klaipėdos skyriaus vadovui Aivarui Antanaičiui.
Bendrovės nutiestas šiaurinio išvažiavimo kelias pripažintas reikšmingiausiu ir pilietiškiausiu metų darbu, o A.Antanaičiui įteikta rankomis siuvinėta miesto vėliava, lyg kelią jis būtų nutiesęs veltui.

Šiaurinis išvažiavimas – ne vienintelis "Lemminkainen Lietuva" darbas, kurio užsakovas buvo ar yra miesto savivaldybė. Bendrovė po mėnesio turėtų baigti tiesti ir Rimkų kelią.
A.Antanaitis nesileido į kalbas apie kartu su savivaldybe vykdytus projektus, juolab apie įtarimų slegiamą A.Šimkų. "Nieko nenoriu komentuoti", – nukirto jis.

Neištvėręs padėjo ragelį

Paprašytas prisiminti prieš porą metų laimėtus konkursus atminties spragomis ėmė skųstis bendrovės "Hidrostatyba" generalinis direktorius Pranas Šidiškis.
"Absoliučiai nieko neprisimenu", – teigė direktorius, paklaustas apie 2006 metų pavasarį įvykusį konkursą dėl Biržos tilto remonto, kuris paliko neatsakytų klausimų.
Atvirame savivaldybės skelbtame konkurse be "Hidrostatybos" dalyvavo ir bendrovė "Viadukas". Tačiau pirkimų komisija abiejų dalyvių pasiūlymus atmetė. Po mėnesio įvyko neskelbiamos derybos, po kurių laimėtoja paskelbta bendrovė "Hidrostatyba", pasiūliusi tiltą suremontuoti už 4,6 mln. litų.

Šiai bendrovei patikėta remontuoti ir Danės krantines. Minėtas projektas nuo pradžios jau pabrango beveik dukart. Jo rekonstrukcijai užbaigti miesto valdžia tebeieško 18 mln. litų.

"Hidrostatybos", kaip ir dar šešių Klaipėdos bendrovių, vadovams pareikšti įtarimai dėl galimo papirkimo.

Pasak parodymų, ši bendrovė apmokėjo A.Šimkaus buto Palangoje remonto išlaidas.
P.Šidiškis dienraščiui teisinosi su A.Šimkumi apskritai reikalų neturėjęs.
"Niekada gyvenime su juo nekalbėjau", – tvirtino jis. Galiausiai susierzinęs dėl jam pateiktų klausimų vadovas neištvėrė ir padėjo ragelį.

Įsigalėjusi praktika konkursuose palaiminti sandėrius su mažiausią kainą siūlančiomis bendrovėmis, o vėliau leisti sąmatoms išaugti iki kelių kartų, buvo pastebėta savivaldybės Kontrolės komiteto. "Jis pateikė išvadą, jog nuo 2004 iki 2006 metų statyti objektai brango "neteisėtai". Tačiau iki šiol tos išvados tebeguli administracijos stalčiuose", – tikino N.Puteikis.

Stambiausi pastarųjų dvejų metų savivaldybės užsakyti darbai

Ištisinių asfaltbetonio dangų įrengimas ("Klaipėdos keliai") – 30 mln. litų (pabrango 50 tūkst. litų)
Biržos tilto remontas ("Hidrostatyba") – 4,6 mln. litų
M.Mažvydo alėjos rekonstrukcija ("Klaipėdos keliai") – 5,5 mln. litų
Rimkų kelio remontas ("Lemminkainen Lietuva") – 3,6 mln. litų
Mokyklos gatvės viaduko rekonstrukcija ("Klaipėdos keliai") – 8,2 mln. litų (kiek pabrangs – dar skaičiuojama)
Tiltų gatvės rekonstrukcija ("Klaipėdos keliai") – 5,6 mln. litų (pabrango 1,2 mln. litų)
Danės upės krantinių rekonstrukcija ("Hidrostatyba") – 55 mln. litų (pabrango 18 mln. litų)