Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Kultūra priversta taupyti
2009-09-08
Rita Bočiulytė
Uostamiesčio kultūrą krizė verčia stipriai susiveržti diržus. Greitai iš septynių miesto kultūros įstaigų liks šešios, bet jau šiandien aišku, kad ir joms biudžeto lėšų nepakaks. Šiemetis miesto biudžetas kultūrai patvirtintas siekė beveik 8 mln. litų. Nuo metų pradžios jis jau porą kartų mažintas ir susitraukė iki 7 mln. 700 tūkst. litų.
Optimizuoja veiklą
Įstaigų veiklai 15 proc. asignavimų nubraukta dar metams neprasidėjus. 20 proc. mažiau nei pernai skirta ir įstaigų išlaikymo išlaidoms bei 10 proc. mažiau - mokos fondui. Jis dar kartą buvo sumažintas metų viduryje. Kultūros darbuotojai greitai pajus, kad uždirba mažiau ir nuo rugsėjo sumažėjus bazinei mėnesinei algai. Visiems 283 biudžetinių miesto kultūros įstaigų darbuotojams bus perskaičiuotas atlyginimas pagal bazinį lygmenį.
Iš miesto politikų sudaryta darbo grupė parengė gaires, kaip mažinti visas savivaldybės biudžeto išlaidas. Pagal savivaldybės administracijos sudarytą veiklos optimizavimo priemonių planą iki kitų metų pradžios kultūra žūtbūt turi sutaupyti 553,2 tūkst. litų. Visos kultūros įstaigos karštligiškai ieško vidinių rezervų.
Kultūros skyrius išanalizavo visų savivaldybės kultūros įstaigų veiklą. Daugiausiai - 284,2 tūkst. litų sutaupyti tikimasi sumažinus 18 etatų. Miesto viešosios bibliotekos tinklo optimizavimas, dviejų filialų uždarymas ir darbo laiko sutrumpinimas viena valanda turėtų atnešti 119,5 tūkst. litų metinės ekonomijos. Teikiamų paslaugų kainų padidinimas biudžeto išlaidas sumažins dar 25 tūkst. litų.
"Optimizavimo planas siekia, kad kuo efektyviau naudotume biudžeto lėšas. Bet dėl to neturi nukentėti paslaugų kokybė, - tvirtino uostamiesčio Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė. - Teko atidžiai peržiūrėti visas mūsų teikiamų paslaugų kainas. Realiai nelabai turime ką didinti. Mažiausios bilietų kainos ne tik Klaipėdoje, bet ir visos Lietuvos mastu buvo Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Jo bilietus nuo rugsėjo dviem litais pabranginome. Bet padarėme ir vieningą bilietą - už 10 litų žmogus gali apeiti visus šio muziejaus filialus - apžiūrėti ne tik Mažosios Lietuvos istorijos, bet ir Pilies bei Kalvystės muziejus."
Sujungs dvi įstaigas
Ruošiamasi Dailės parodų rūmus prijungti prie Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) "Kultūrpolis", taip aštuoniais sumažinant administracijos ir techninių darbuotojų skaičių.
Paklausta, kodėl sujungti norima būtent šias dvi įstaigas, G.Giedraitytė aiškino, kad abiejų funkcijos panašios, dažnai jos viena kitą dubliuoja populiarindamos vizualiuosius menus.
Betgi jungiama ne mažesnė prie didesnės, o priešingai. Tuo stebėjosi Klaipėdos dailės parodų rūmų direktorius Juozas Dmuchauskas, kuris jau žino, kad nuo gruodžio 31-osios bus atleistas iš darbo.
"Įvertinome, kad pastarųjų kelerių metų veiklos rezultatai vis dėlto nusveria "Kultūrpolio", o ne Parodų rūmų naudai, - argumentavo Kultūros skyriaus vedėja. - Atkreipė dėmesį KKKC parodos ir meno akcijos - daugiau idėjų ir renginių, meno projektams pritraukiamos papildomos lėšos iš įvairiausių fondų, aktyviai vystomi tarptautiniai ryšiai. Veiklumu Parodų rūmai atsilieka, nors juose dvigubai didesnis administracinis aparatas. Igno Kazakevičiaus komanda daug aktyvesnė, geriau dirbanti vadybinį darbą, kuris užtikrina kultūrinių paslaugų teikimą gyventojams. Tai įvertinę nusprendėme, kad daug logiškiau Parodų rūmus prijungti prie "Kultūrpolio" - palikti sveiką branduolį tos įstaigos, kuri veiklesnė ir perspektyvesnė."
22 metus Dailės parodų rūmams vadovaujantis J.Dmuchauskas situacijos nedramatizavo, tvirtindamas, kad vyksta nuoširdi diskusija, o rezultatai bus matyti vėliau. "Norėčiau tikėti, kad toks žingsnis bus prasmingas - miestas sutaupys lėšų, bus mažiau biurokratijos. O man pačiam liko vos pusmetis iki pensijos, gausiu kompensaciją ir išeisiu", - ramiai dėstė jis.
Viltys ir baimės
"Kultūrpolio" direktorius I.Kazakevičius dviejų įstaigų susiliejimą vertino vienareikšmiškai teigiamai: "Ir dabar veikiame viena kryptimi. Susijungs techninės bazės, geriausi protai, atradimai ir erdvės. Turėtų būti geras rezultatas". Jis naują įstaigą įsivaizduoja kaip meno centrą, kuris turės savitą, ryškų braižą Lietuvoje, o gal ir ne tik jos teritorijoje. "Gavę tokias erdves, turėsime ką pasiūlyti ir miesto, ir šalies, ir užsienio menininkams", - įsitikinęs penkti metai "Kultūrpoliui" vadovaujantis I.Kazakevičius, kuriam Kultūros skyrius jau pasiūlė būsimojo vizualiųjų menų centro vadovo kėdę.
Direktoriaus kėdės netenkantis J.Dmuchauskas nusiteikęs ne taip džiugiai. Jis baiminasi, kad toks optimizavimas neprivestų prie to, jog vienądien dabartinių Dailės parodų rūmų pastatai bus privatizuoti, ir menui ten vietos nebeliks. Anot jo, Klaipėdoje atsiradus kultūros fabrikui, situacija gali vėl pasikeisti. "Gali būti, kad šis gražus senamiesčio kampelis - septynių pastatų kompleksas, du iš jų - architektūriniai paminklai - atiteks kitų norų, ne meno poreikių tenkinimui. Ne taip seniai bankas norėjo į jį koją įkelti", - perspėjo J.Dmuchauskas.
Dviejų kultūros įstaigų susijungimo procesas jau prasidėjo ir turėtų būti užbaigtas iki kitų metų pradžios. "Bet reikės laiko įsibėgėti, suburti komandą. Naujo produkto galima tikėtis 2011 metais", - žadėjo būsimojo vizualiųjų menų centro "Kultūrpolis" vadovas I.Kazakevičius.
G.Giedraitytės teigimu, naujoji kultūros įstaiga kuruos visa, kas susiję su vizualiaisiais menais, vaizduojamąja daile, kinu, videoprojektais, o 2012-aisiais duris atversiantis Klaipėdos kultūros fabrikas labiau reprezentuos scenos menus.
Ši reorganizacija miesto biudžetui turėtų sutaupyti 124,5 tūkst. litų.
Biblioteka susispaus
Bene skausmingiausiai optimizacija palies didžiausią miesto kultūros įstaigą - savivaldybės viešąją biblioteką, turinčią 17 padalinių tinklą ir daugiausiai darbuotojų. Siekiant taupyti biudžeto lėšas, jie šį rudenį paeiliui leidžiami nemokamų atostogų. Jų pačių prašymu, kaip teigė bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Eugenija Koveckienė.
"Politinė valia - nevaryti žmonių nemokamų atostogų. Tai jau kraštutinumas, - stebėjosi G.Giedraitytė. - Mes raginome ieškoti kitų resursų, sumažinti kelis etatus. Įstaigai, kurioje - 82 darbuotojai, tai nėra labai daug, ji tikrai turi rezervų."
Pasak jos, tebevyksta sunkios derybos su biblioteka dėl jos veiklos optimizavimo. Jau pasiekta ir kai kurių rezultatų: pagaliau sutarta, kad biblioteka išsikraustys iš Karlskronos filialo.
"Neturime kitos išeities. Tos patalpos miestui nepriklauso. Fondą planuojame perkelti į Pempininkų biblioteką. Bet pietinė miesto dalis, visas Laukininkų mikrorajonas liks be vaikų bibliotekos", - apgailestavo E.Koveckienė.
Bibliotekininkė teigė, kad gyventojų aptarnavimo situacija blogėja, biblioteka spaudžiama uždaryti ir Debreceno filialą. Nors kol kas miesto biblioteka ir visi jos padaliniai dirba įprastai, jos darbo laikas nesutrumpintas.
"Mūsų bibliotekos padalinių koncentracija miesto centre per didelė ir per menka naujuose mikrorajonuose. Manome, kad bibliotekų tinklą reikia pertvarkyti. Centrinėje miesto dalyje dalį jų būtų galima uždaryti ir labiau koncentruotis į pietinę miesto dalį, kur bibliotekų trūksta. Galbūt kokia nors mokykla ten galėtų įsileisti biblioteką. Ieškosime vietų. Per artimiausius metus šią problemą turime išspręsti", - tikino G.Giedraitytė.
Jos žodžiais, kitąmet permainos laukia ir Žvejų rūmų - teks pagaliau išsiaiškinti jų paskirtį ir, jei miestui šis kultūros centras reikalingas, imtis jį renovuoti. Optimaliai veikia tik pernai šalyje geriausiu pripažintas Klaipėdos etnokultūros centras ir Miesto koncertų salė, išauginusi puikų kamerinį orkestrą. Tačiau to neatspindi jo muzikantų atlyginimai. Sunku tikėtis, kad krizės metais jie ūgtelės. Juolab kad ir kitąmet miesto kultūros biudžetas nedidės.
