Mūsiškiai vyriausybėje


2008-12-11
Valdemaras Puodžiūnas
Mūsiškiai vyriausybėje

Naujajame ministrų kabinete turime du pajūrio atstovus. Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje plušės Eligijus Masiulis ir Raimundas Palaitis.

Suprantama, E.Masiulį laikyti mūsiškiu galima tik sąlygiškai. Jis dabar gyvena Vilniuje, bet visur pabrėžia esąs klaipėdietis. Nes čia gimė, augo, aukštuosius mokslus baigė bei politinę karjerą pradėjo.

R.Palaitis – tikras palangiškis, 2000-aisiais buvęs šio miesto meru. Nors yra įsigijęs ir butą sostinėje, tačiau Palangoje turi namą ir kaip nuolatinę gyvenamąją vietą deklaruoja didžiausią šalies kurortą.

Taigi su tam tikromis išlygomis galima teigti, kad pirmąkart šalies Vyriausybėje nuo pat jos darbo starto dirbs du mūsiškiai – pajūrio žmonės.

Po valstybės atstatymo vienoje Vyriausybėje tik kartą drauge dirbo du klaipėdiečiai. Vienuoliktajame ministrų kabinete triūsė sveikatos apsaugos ministras Vinsas Janušonis ir ūkio ministras Eugenijus Gentvilas. Pastarasis laikinai pusę mėnesio ėjo ir premjero pareigas.

Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas V.Janušonis ministru dirbo gerą pusmetį, o E.Gentvilas 2001-ųjų vasarį atsistatydino iš uostamiesčio mero pareigų ir perėmė ministro postą iš bendravardžio ekonomisto Maldeikio. Nors ši Vyriausybė tarnavo nuo 2000-ųjų lapkričio iki 2001-ųjų liepos, ministrai klaipėdiečiai drauge dirbo tik tris mėnesius – nuo vasario iki gegužės, kuomet iš pareigų pasitraukė V.Janušonis.

Pajūriui vyriausybėse yra atstovavę dar du klaipėdiečiai. Trečiajame ministrų kabinete 1991 – 1992 metais dirbo Klaipėdos universiteto profesorius Vilius Židonis. Jis vadovavo Prekybos ir materialinių išteklių ministerijai.

Net trijuose ministrų kabinetuose teko dirbti Klaipėdos universiteto docentui Rimantui Didžiokui. Nuo 1999-ųjų sausio iki 2000-ųjų spalio pasikeitė net trys vyriausybės. Jose R.Didžiokas buvo susisiekimo ministras. Istorijoje jis visų pirma liks kaip vienas iš pareigūnų, pasirašęs nevienareikšmiškai vertinamą „Mažeikių naftos“ pardavimo amerikiečiams sandorį.

Nuo prieš tai buvusių mūsiškių ministrų E.Masiulis ir R.Palaitis skiriasi visų pirma tuo, jog jie – tikri politikai profesionalai, turintys didesnę valstybės valdymo patirtį, ilgamečiai Seimo nariai. E.Masiulis – politikas ir pagal išsilavinimą. Dar studijuodamas politologiją Klaipėdos universitete būsimasis ministras išbandė save visuomeninėje veikloje: jis subūrė Studentų sąjungą, buvo jos prezidentas, vadovavo Klaipėdos liberalaus jaunimo organizacijai. Šiais metais E.Masiulis išrinktas Liberalų sąjūdžio pirmininku.

Tikėtis iš mūsiškių ministrų tiesioginės naudos pajūriui būtų nešiuolaikiška ir nepadoru. Tačiau Susisiekimo ministerijos veikla betarpiškai paliečia Klaipėdą. Ir tai, kad jai vadovaus (ex)klaipėdietis labai pozityvu ir svarbu.

E.Masiuliui jau dabar tenka spręsti itin delikačius ir politiškai aštrius personalijų klausimus. Štai kandidatų į Valstybinio jūrų uosto vadovus netrūksta. Kiekvienai naujos koalicijos partijai itin paranku ir naudinga turėti šiame poste savo žmogų. Ministrui teks apsispręsti, kas jam ir, jo supratimu, valstybei svarbiau uosto direktoriaus kėdėje: marionetė ar principingas, dalykiškas bei sumanus profesionalas?

E.Masiulis užsimojo pertvarkyti Lietuvos geležinkelius. Ir įdomus, ir novatoriškas sumanymas. Ir šiek tiek pavojingas. Nes čia sukasi milžiniški pinigai. O kur dideli pinigai – ten ir daugybė suinteresuotų subjektų. Jei naujajam ministrui pavyktų suderinti kraštutinumus, o ne pasiduoti įtakoms ir neskaidriems, neva kompromisiniams sprendimams, valstybė išties galėtų labai sėkmingai išlošti.

Vidaus reikalų ministras R.Palaitis visada pasižymėjo ramia bei racionalia laikysena. Todėl tikėtina, kad jis nepasiduos pastaruoju metu skleidžiamai panikai dėl krizės ir nepuls uoliai naikinti policijos etatų. Vieša tvarka mūsų šalyje dar per menkai užtikrinama, todėl žmonių saugumas ir gyvenimo jaukumas privalo būti vienas iš pagrindinių ministerijos tikslų.

Labai svarbi Lietuvai bus apskričių reforma. Tikėtina, kad jas panaikinus sumažės biurokratinių barjerų ir valdininkų skaičius. Štai tokių panaikintų etatų pinigus ir vertėtų skirti policininkams, nes akivaizdu, kad jų ūpas kuo geriau atlikti savo pareigas yra priblėsęs.

Ministro noras kuo greičiau įteisinti tiesioginius merų rinkimus – taip pat teisingas. Juk ir pats tada – jeigu kas – galės balotiruotis į Palangos mero pareigas.

Humanistas Mišelis Montenis kadais yra mestelėjęs: „Postamentas – dar ne paminklas“. Pritaikydamas mūsiškiams ministrams, šiek tiek perfrazuosiu filosofą: „Postas – dar ne šlovė“. Garbę naujieji ministrai privalės pelnyti savo veikla. Jeigu jie įveiks iki šiol suformuotų struktūrų ydingąsias madas, o ne taps jų įkaitais, permainos bus realios ir tikslingos. Sėkmės.