Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Tegyvuoja sėslusis lietuvis
2010-11-17
Violeta Juodelienė
Dauguma lietuvių turbūt sunkiai atspėtų bruožą, bendrą visai tautai ir keliantį jai ne vieną problemą. Kalba šįkart ne apie piktdžiugą degant kaimyno namui ar prakeiktąjį nuolankumą, o apie sėslumą.
Dėl geros darbo vietos su visa šeima kraustytis į tolimą šalies užkampį – kultūriškai mums netolimose Lenkijoje ar Vokietijoje seniai įprastas dalykas. Dėl šios priežasties vos pradėję dirbti nepasikabina po kaklu nekilnojamojo turto paskolų akmens, noriau naudojasi nuomojamo gyvenamojo ploto rinka. Dėl to ir valdžios norai neleisti atsirasti urbanistinėms dykumoms sutinkami palankiai. Vis kylančios lietuvių emigracijos bangos šio sėslumo geno dar nepanaikino: dažnu atveju ir emigravus šaknys įleidžiamos itin giliai – kad nebereikėtų grįžti.
Tautiečių sėslumą viešai burnoja ir konservatoriai, kurių deleguotas ministras Kazys Starkevičius pirmosiomis darbo dienomis paskelbė Lietuvai ketinąs perkraustyti Žemės ūkio ministeriją iš Vilniaus į Kauną. Planai atrodė grandioziniai, kalbėta apie stiprius argumentus, kuriuos jei ne šiandien, tai rytoj pateiks ekspertai.
Kalbėta ir apie naudą – pirmiausia Kaunui (galimybė pasipuošus bent saujele "baltųjų apykaklių" antruoju šalies miestu tapti ne tik gyventojų skaičiumi ir istorija, bet ir politiniu svoriu), Vilniui (galimybė pasidalyti šalies valdymo infrastruktūros našta ir atsikratyti bent dalies spūstis miesto centre kuriančių valdininkų).
Naudos būtų buvę ir Klaipėdai, kuriai žadėta "padovanoti" žuvininkyste besirūpinantį Žemės ūkio ministerijos departamentą.
Žinių apie planus iškelti Žemės ūkio ministeriją iš Vilniaus elektroniniuose analuose galima rasti dar 2001-aisiais, tačiau skambiai išreklamuota idėja visuomet numirdavo. Taip atsitiko ir šį kartą.
Už vizijos įgyvendinimą, regis, aktyviai kovojęs K.Starkevičius pakėlė rankas. Jis pripažino, jog sėslieji ministerijos tarnautojai pasirodė galingesni už įtakingąjį ministrą ir jo partijos rinkimų programą.
Ministras neslepia nusivylimo projekto žlugimu, tačiau kaltų neieško. Be reikalo, nes dar kartą žlugęs didžiojo persikraustymo projektas tik stiprina mintį, kad ją siūlančios jėgos pirmiausia rūpinasi ne šalies valdymo efektyvumu, o išskirtiniu kąsneliu sostinės centre ir galimybe prastumti panašios vertės nekilnojamojo turto sandėrį Kaune ir Klaipėdoje.
Jei ministrui ir Vyriausybei priežastys nėra svarbios, jos gali būti svarbios paprastiems piliečiams. Ministerijos perkėlimas būtų buvęs aiškus ženklas, neigiantis mitą apie stiprėjančią Lietuvos centralizaciją blogąja prasme, kai sostinė it liūnas susiurbia grietinėlę nuo visų visuomenės sričių: politikos, akademinės bendruomenės, kultūros, net nekvalifikuotos darbo jėgos. Siurbia per daug nesirinkdama, todėl galiausiai ima springti ir tampa miestu, kuriame gyvenimo kokybė nebeatitinka išlaidų.
"Kalbėdami apie regioninę politiką vis pučiame didelius oro burbulus, bet nieko nedarome. Ministerijos perkėlimas būtų labai konkretus žingsnis", – tai K.Starkevičius dienraščiui sakė 2008 m. gruodį. Regioninės politikos padėtis Lietuvoje nuo to meto ne itin pasikeitė. Tik sprogo dar vienas muilo burbulas.
