Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Išnykusių ledkalnių medžioklė
2006-06-03
Išnykusių ledkalnių medžioklė
Nuo pavasario pradžios ir visą vasarą JAV kranto apsaugos lakūnai kartą per dvi dienas kyla į orą tam, kad atliktų Tarptautinio ledo patrulio (International Ice Patrol) užduotį: jie tiria Atlanto vandenyną aukštesnėse platumose, į kurias gali įplaukti laivai, ir stebi dreifuojančius ledkalnius, atsiskiriančius nuo Grenlandijos.
1912 – „Titaniko“ žūties metų – balandžio ir gegužės mėnesiais buvo pastebėta 740 ledkalnių. Tai buvo nepaprastas laikmetis, kadangi kasmet buvo pastebima vos keli šimtai ledkalnių.
Ir jau po „Titaniko“ tragedijos buvo įkurta organizacija, pavadinta Tarptautiniu ledo patruliu (TLP).
„Dar neįkūrus šios organizacijos 1913 metais dėl ledkalnių nuskendo 113 laivų (stebėjimai iš oro pradėti tik 1946 metais).
Tačiau ir vėliau užfiksuota 19 incidentų, kurie įvyko tik dėl to, kad laivų kapitonai ignoravo mūsų rekomendacijas“, – pasakoja TLP vadovas Maiklas Hiksas.
Tačiau per pastaruosius dvejus metus poliarinio rato rajonuose pastebimi anomalūs reiškiniai.
Bendras ledkalnių skaičius grėsmingai mažėja. 2003 metais jų buvo 927, 2004 m. - tik 262, praėjusiais metais šiaurės jūrų akvatorijose buvo pastebėta 11 ledkalnių, o šiais metais - nė vieno. Kur jie dingo?
Susiklosčiusi situacija kelia okeanografų nerimą. Jie mano, kad tai, be jokios abejonės, viena iš šiltnamio efekto apraiškų.
Priminsime, kad ledkalniu vadinama ne mažesnė kaip 15 metrų ledo nuolauža.
Ji pradeda kelti pavojų, kai yra žemesnėje nei 48 laipsnių šiaurės platumoje – linijoje, kertančioje Prancūzijos šiaurę. O jau piečiau vandenyne gali būti nemažai keleivinių ir prekybinių laivų.
Nepriklausomai nuo to, kas vyksta pastaraisiais metais, net po ištiso šimtmečio stebėjimų įmintos ne visos ledkalnių paslaptys.
Devintąjį ir dešimtąjį praėjusio amžiaus šimtmečius visais įmanomais būdais buvo bandoma neleisti ledkalniams „klajoti“ po vandenyną.
Juos bandyta net sprogdinti bombomis, tačiau rezultatai nedžiugino. Dėl tos priežasties buvo sustiprinta stebėjimo sistema.
Tomis dienomis, kai lakūnai nekyla į orą, ledkalnių judėjimo maršrutas yra skaičiuojamas specialia kompiuterine programa. Taip pat apskaičiuojami jo dydžiai, jūros srovės ir oro sąlygos.
Tokia prognozė buvo numatyta 24-48 valandoms. Po to vėl tekdavo grįžti prie vizualių stebėjimų.
Žvalgyba vyksta iš lėktuvų C-130 bortų 2000 m aukštyje, tačiau kai borto radaras pastebi siluetą, kuris gali būti ledo sala, lėktuvas nusileidžia ir filmuoja ledkalnį.
Iš tų nuotraukų galima spręsti apie ledkalnio dydį (atsižvelgiant į tai, kad ant vandens paviršiaus styro tik devintoji dalis ledo gabalo) ir nuspėti jo egzistavimo laiką.
„LA REPUBBLICA“
Parengė O.K.
