Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Supernovos atspindžiai indėnų mene
2006-06-10
Supernovos atspindžiai indėnų mene
Gali būti, kad senieji Amerikos gyventojai akmenyje pavaizdavo maždaug prieš tūkstantmetį vykusį supernovos sprogimą (supernova - sprogstanti žvaigždė, kurios šviesumas staiga padidėja kelis šimtus milijonų kartų).
Aptiko keisą akmenį
Apačių Taško observatorijos astronomas iš Niumeksiko Džonas Barentainas, vaikščiodamas po Vaitanko kalno regioninį parką Arizonoje, aptiko raižytą akmenį. Raižiniai vaizduoja skorpioną ir aštuoniakampę žvaigždę.
Mokslininkas pasakojo, kad prieš išvyką kaip tik skaitė apie 1006 metus vykusį supernovos sprogimą, kuris buvo matomas Skorpiono žvaigždyne. Šis panašumas privertė mokslininką labiau susidomėti radiniu.
Atkūrė vaizdą
Kad įsitikintų savo teisumu, Dž.Barentainas pasikvietė savo kolegą iš Planetų mokslo instituto Gilbertą Eskuerdą. Pasinaudodami planetariumo įranga, jie atkūrė dangų, kaip jis atrodė prieš tūkstantį metų Arizonoje. Tuomet jiems beliko gautą vaizdą palyginti su iš radinio vietos atsivežtomis nuotraukomis.
Supernovos sprogimas turėjo būti ryškesnis nei danguje matoma planeta. Tiek supernova, tiek Skorpiono žvaigždynas turėjo matytis kaip tik virš kalno viršūnės. Tokį pat išsidėstymą atkartojo ir raižiniai rastajame akmenyje. Anksčiau buvo manoma, kad tikrieji Amerikos gyventojai – indėnai, gyvenę toje teritorijoje, fiksavo magiškas jėgas ir objektus, turinčius paslaptingų galių.
Indėnai buvo nuvertinti
Tačiau šįkart indėnų menas vaizdavo realų reiškinį - prieš tūkstantį metų įvykusį supernovos sprogimą. Astronomas mano, kad tokia išvada yra įtikinama, be kita ko, ją paremia įrodymai. Savo atradimą jis paskelbė Amerikos astronomų draugijos susitikime.
Minėtąją supernovą užfiksavo žvaigždžių stebėtojai iš Azijos ir Europos. Tačiau iki šiol niekas netikėjo, kad senieji amerikiečiai sekė danguje vykstančius reiškinius. Tačiau, Dž. Barentaino manymu, dabar tokia nuostata turėtų pasikeisti.
Manoma, kad petroglifas, rastas Čako kanjone, vaizduoja 1054 metų liepos 4 dieną Žemėje matytą supernovą.
Jeigu piešinys akmenyje tikrai vaizduoja supernovos sprogimą, tai padėtų nustatyti kitų parke rastų akmenų su raižiniais amžių ir galbūt reiškinius, kurie juose vaizduojami.
Vaitanko kalno petroglifas nėra vienintelis akmens raižinys Šiaurės Amerikoje, kuris, kaip manoma, vaizduoja supernovą.
Matė tą patį akmenį
Dar vienas Vaitanko petroglifas taip pat gali vaizduoti minėtąją 1054 metų supernovą. Vaitanko kalno parko reindžeris Markas Lansingas sako, kad šis raižytas akmuo vaizduoja dvi susiduriančias saules ir yra laikomas vieno parko kanjonų gale, kartu su kitais petroglifais, vaizduojančiais dangaus kūnus.
Reindžeris pasakoja ne kartą matęs Dž.Barentaino ištirtą petroglifą, tačiau nesugebėjęs atpažinti ten vaizduojamo supernovos sprogimo. Pamatęs, kaip dangus atrodė 1006 metais, jis pripažino, kad akmens raižiniai vaizuoja tą patį vaizdą.
Nauja žvaigždė
1604 metais danguje pasirodė nauja žvaigždė, kuri buvo daug ryškesnė už visas kitas. Vokiečių astronomas Johanas Kepleris tyrė šią žvaigždę visus metus ir galiausiai parašė knygą “Nauja žvaigždė”.
Tačiau praėjusio amžiaus penktąjį dešimtmetį mokslininkai suprato, kad tai buvo supernova. Ji buvo pavadinta paprastai – Keplerio supernova.
Visai neseniai, pasitelkus tris galingas kosmines observatorijas, buvo gauta spalvota nuotrauka, vaizduojanti besiplečiantį dujų ir dulkių debesį, likusį po supernovos sprogimo. Vis dėlto nuotraukoje matomas vaizdas atspindi 13000 metų senumo įvykius. Būtent tiek laiko prireikė šviesai atskrieti iki Žemės.
Sprogsta kas šimtą metų
Tipiškoje galaktikoje, tokioje kaip mūsų Paukščių Takas, supernova sprogsta maždaug kartą per šimtą metų. Tačiau dėl Saulės sistemos padėties mūsų galaktikoje daugumos jų negalime matyti. Trukdo kosminės dulkės, sugeriančios iš toli atsklindančią šviesą.
Paskutinį kartą astronomai stebėjo supernovos sprogimą 1987 metais, kai žvaigždė sprogo gretimoje galaktikoje – Didžajame Magelano Debesyje. Supernova gavo 1987A vardą.
Mokslininkai laukia, kada galės stebėti supernovą kur nors arčiau, kad galėtų perprasti sudėtingus procesus, vykstančius sprogimo metu.
Parengė
Žygimantas Pauliukevičius
