Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Studijuojančioms mamoms – dviguba našta
2006-01-12
KRISTINA KANIŠAUSKAITĖ
Studijuojančioms mamoms – dviguba našta
Mokslai paskutiniąją naktį, nesuskaičiuojami puodeliai kavos ar nemiga studijuojančiai mamai neleistini.
Studijų sesija, kai studentė augina mažylį arba laukiasi kūdikio, išgyvenama visiškai kitaip nei ankstyvųjų studijų metais bendrabučio kambaryje.
Pro rakto skylutę
„Kas suskaičiuos, kiek bemiegių naktų dar prabėgs, kol savo rankose spausiu išsvajotąjį diplomą?“ - klausė magistrantūros studentė Greta. Jai naktimis saldų miegą drumsčia vaikelis, o dienomis – paskaitos.
„Labiausiai gaila sūnelio, kuris nuolat pasiilgsta mamos nebuvėlės. Nemačius jo visą dieną, labai sunku ir vakare patikėti atžalą tėčio globai. Užsidarau kambario duris, bandydama įveikti namų darbus, o mažylis krebžda už jų. Tokiomis akimirkomis suspaudžia širdį. Juk mano mažylio gyvenime patys gražiausi metai. Ką tik žengti pirmieji žingsniai, tariami pirmieji žodžiai. O aš visa tai stebiu tarsi pro rakto skylutę. Jaučiuosi kalta prieš save ir prieš mažąjį. Nieko, bandau guostis. Greitai sesijos pabaiga, o tada visas laikas bus skirtas tik mu-dviem“, - guodėsi Greta.
Ji prasitaria, jog sunkiausia būna penktadieniais, po savaitę trukusių paskaitų. „Penktadienio vakarą mažylis manęs nebepaleidžia. Tik grįžus namo, apsikabina kojas ir verkšlena – nebandyk trauktis. Neverk, guodžiu jį glostydama galvytę, mamytė tavęs labai pasiilgo. Pasakoju jam, kad mūsų laukia ilgas savaitgalis, kurį praleisime kartu. Mažojo ašaros nudžiūva. Jis vėl šypsosi. Įveikta dar viena savaitė. Kelios dienos be sąžinės graužaties ir sūrių ašarų“, - savo kasdienybę apibūdino pašnekovė.
Mokėsi jau lopšyje
Eglė, prisiminusi dukrelės Gabrielės atėjimą į šį pasaulį, sakė, kad jiedu su vyru taip pat dar studentavo. Todėl į paskutiniąsias paskaitas bėgdavusios drauge su mažąja. „Ji miegodavo toje pačioje universiteto auditorijoje, kurioje mes mokydavomės. Gabrielei pravirkus, mes su vyru arba auklėmis - kursiokais bėgiodavom pasikeisdami jos raminti. Dėstytojai į mažąją mokinę žiūrėjo labai palankiai. Ji buvo itin rami. Juokaudavome, kad mokslas ją nuo mažų dienų migdo“, - šypsojosi Eglė.
Ar nebuvo sunku laikyti egzaminus ir tuo pačiu ruoštis motinystei? „Per pavasario sesiją egzaminus laikiau, kai jau matėsi nemažas pilvukas. Dėstytojai labai nekankino. Gal buvo lengviau, nes visada jausdavau vyro paramą. Mes buvome bendrakursiai. Todėl visą laiką buvome drauge. Universitetą baigėme trise. Tiesa, diplomus tegavome du. Dėstytojai juokaudami sakė, kad Gabrielė savo diplomą taip pat turi, tik į jo įteikimo ceremoniją turės ateiti šiek tiek ūgtelėjusi“, - prisiminimais dalijosi Eglė.
Spaudė dėstytojai
Joana universitete praleistus paskutiniuosius mėnesius prisimena su siaubu. ,,Nieku gyvu nenorėčiau jų pakartoti. Nepaisant to, kad baiginėjau magistrantūros studijas, dėstytojai žiūrėjo labai nepalankiai. Nuolat susilaukdavau užuominų, kad jei galvojau apie vaikus, reikėjo likti namuose ir juos auginti. Jei ne šeimos parama, nežinau, kaip būčiau ištvėrusi tokį spaudimą“, - neslėpė magistrė.
Tokioje situacijoje atsiduria ne viena moteris, siekianti mokslo aukštumų.
Svajonių neišduos
„Motiną studentę būtų galima apdovanoti medaliu, - samprotavo vaikelio besilaukianti Inga. - Už atkaklumą ir pasiryžimą baigti studijas“.
Ji savo pirmagimio susilaukė dar būdama studentė, o šiuo metu į pasaulį beldžiasi ir antrasis. „Tiesa, su pirmuoju buvo kiek lengviau. Bent jau nepykindavo. Uošvė tikina: jei pykina, gims mergaitė. Dabar vaikštau visa pabalusi universiteto koridoriais ir gąsdinu kurso drauges, kurios dar nežino, ką reiškia motiniški džiaugsmai. Būna dienų, kai pagalvoju: o kam tiek plėšytis. Juk darbą turiu, padės vyras, bet išduoti savo svajonių negaliu. Manau, ir magistratūra įveiksiu. Juk dabar aš ne viena - mes dviese. Taigi taip ir toliau - nebaigtas referatas ir vakarinės pasakos laukiantis mažametis Kristupas“, - optimizmo nestokojo Inga.
