Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Stiliaus užkulisiai
2006-06-03
Stiliaus užkulisiai
Antikvariniai baldai, persiko spalvos sienų apmušalai, trapūs porcelianiniai indai, žalioji arbata, rami muzika - čia Ingrida Railienė priiminėja savo klientus. Pataria, siūlo, atkalbinėja, išklauso. Ir išlydi pasikeitusius, pasitikinčius savimi.
Ne, ji nėra psichologė. Ingrida - drabužių dizainerė. Apie ją galbūt retas tegirdėjome, tačiau tarp keturių šimtų jos klientų - nemažai žinomų klaipėdiečių. Pati dizainerė neturi ambicijų užsiimti podiumo mada - kurti kolekcijas ilgakojėms manekenėms. Daug įdomiau puošti paprastus žmones. Jie visi, sako 31-erių moteris, yra individualybės - su savo charakteriais, gyvenimo būdu, figūromis - tobulomis ir nelabai.
Ingrida sako mėgstanti dėmesį, todėl ir rengiasi ryškiai, tačiau reklamuotis nenori. Jos geriausia reklama - klientai. Yra ir tokių, kurie pas ją siuvasi jau daugiau nei dešimtmetį. Jie yra Ingridos svajonės išsipildymo liudininkai. Svajonės apie nuosavą siuvyklėlę. Vakar senamiestyje ji atidarė prabangius mados namus. Pradėjusi nuo suknelių lėlėms, dabar ji rengia Ramūną Vyšniauską, Nijolę Skučienę, Eglę Jokužytę.
„Gal laikas pailsėti?“ - klausiu jos. „Negaliu, viskas dar tik prasideda“, - atsako.
Metė mokyklą
„Dievas po talentą duoda kiekvienam“, - įsitikinusi drabužių dizainerė I.Railienė. Būdama šešerių, ji jau siuvo sukneles savo lėlėms – prisirankiodavo skarmalėlių ir modeliuodavo. Dvylikos įsirašė į siuvėjų kursus, trylikos gavo jų baigimo sertifikatą.
Vidurinės mokyklos pirmūnė šokiravo mokytojus, paskelbusi, kad po devintos klasės keliaus tiesiai į siuvimo mokyklą. Į jų atkalbinėjimus nereagavo. Aštuoniolikos pravėrė siuvyklos duris ir pasakė norinti darbo. Svajojo bent jau apie nuomojamą kambarėlį, kuriame galėtų įrengti kuklią, bet savo siuvyklą.
Įkūrė mados namus. Neiškart. Naktimis siūdavo drabužius, dieną studijavo vadybą Klaipėdos universitete. Pernai studijas baigė ir pradėjo mąstyti apie tikrąjį verslą. Šiuo metu Ingridos studijoje Turgaus aikštėje dirba aštuonios siuvėjos.
„Ar pati siuvu? Bandžiau šiemet kostiumėlį pasisiūti. Įpusėjusi pagalvojau: „O kam gi aš jį siuvu? Argi neturiu kitų darbų?“ Padėjau į šalį.“
Apie bemieges naktis ir svajonę turėti siuvyklą dabar Ingridai primena tik senovinė siuvimo mašina. Stovi pačiame jos mados namų centre. „Kad nepamirščiau, kaip sunkiai siekiau savo tikslo“, - juokiasi I.Railienė.
Tapo verslininke
Po vakar įvykusių teatralizuotų mados namų įkurtuvių Ingrida ir vėl turės pasinerti į darbą. „Jo ir be siuvimo užtenka, nes darbas su klientais – tai ne tik drabužių modeliavimas, matavimai ir mados tendencijų išmanymas, bet ir pokalbis, patarimai. Kiekvienas ateina po darbų, su savais rūpesčiais. Esu beveik psichologė. Čia vadybos įgūdžiai tikrai praverčia“, - teigė dizainerė.
Paklausta, kodėl iki šiol nesukūrė nė vienos drabužių kolekcijos, Ingrida nustemba: „O kuo darbas su klientais kitoks? Sukurti rūbą podiumui žymiai paprasčiau – čia ne skirtingus drabužius šimtams skirtingų žmonių siūti. Aišku, ir tų kitų dizainerių darbas pilnas streso – bemiegės naktys ir šiaip, bet kas sako, kad aš ramiai miegu? Atsibundu ir vis mąstau, mąstau.“
I.Railienė tikino, kad po jos svajonės – nuosavų mados namų – išsipildymo gal ir ji sukursianti kolekciją. „O gal ir apie šeimos pagausėjimą pamąstysime“, - juokėsi motinystei vis laiko nerandanti moteris.
Dizainerė neslėpė – tapti verslininke ji niekada nesvajojusi. „Norėjau tik atskiros siuvyklos. Džiaugiuosi, kad pamažu, pradėjusi nuo paties žemiausio laiptelio, užgyvenau tai, ką turiu“, - sakė amžinoji siuvėja, kurios klientų sąraše – keli šimtai klaipėdiečių.
Į parduotuvę – apatinių
Ingrida sakė, kad pas dizainerius drabužius siuvasi vis daugiau klaipėdiečių. „Sutinku, kai moterys tampa drabužių vergėmis, nėra geras reiškinys, bet juk kiekviena norime atrodyti įdomiai. Kuriu vienetinius drabužius, todėl nėra rizikos, kad vakarėlyje pasirodys dvi ta pačia suknele pasipuošusios moterys“, - aiškino madų kūrėja.
Pati dizainerė sakė parduotuvėse viena besilankanti retai – ten jai prireikia tik batų ir apatinio trikotažo. Dažniausiai „šopingo“ ji keliauja drauge su klientėmis – ieško batų, rankinių, aksesuarų. „Kol kas viso to negaminame, nors jau turime sidabrinių sagių, mano inicialais papuoštų sagų, medžiaginių gėlių. Gal ateityje ateis eilė ir čia pat gaminamai avalynei, odos, kailio drabužiams“, - apie ateitį pasakojo temperamentinga moteris.
Savo kasdienį garderobą Ingrida išsirenka nesunkiai – jos spinta nelūžta nuo drabužių, ji iškart žino, kaip tądien atrodys. „Blogai, kai moterys turi kalnus rūbų ir verkia, nežinodamos, kuo apsivilkti. Jos tiesiog nemoka tų drabužių derinti“, - įsitikinusi dizainerė.
I.Railienė visada rengiasi ryškiai – jai patinka, kai praeiviai gatvėje atsisuka paspoksoti. „Esu gyva savo verslo reklama, nors ir seniau mėgdavau išsiskirti. Nepritariu dabartinei madai rengtis juodai ir baltai“, - sakė ji.
Aprengia vyrą
Ingrida neslėpė, jog jos paslaugų paprastai prireikia moterims. „Vyrų gal tik dešimt. Jiems lengviau – gali prie kostiumo derinti vis kitokį kaklaraištį ir atrodyti kitaip. Moteris su ta pačia suknia į tris skirtingus vakarėlius nueiti negali“, - aiškino dizainerė.
Savo vyrą ji taip pat pripratinusi prie stiliaus – dabar jis turi kur kas daugiau drabužių nei jų pažinties pradžioje. „Į visus pasimatymus eidavo su tais pačiais batais ir džinsais, turbūt ir kostiumą vieną teturėjo. Dabar nemažai drabužių siuvasi čia, mūsų mados namuose“, - sakė universitete su vyru Nerijumi susipažinusi Ingrida.
Klaipėdietė džiaugėsi pagaliau atėjusia vasara, nes dabar galėsianti rengtis dar ryškiau, tačiau jai šis laikas – pats darbymetis. „Išleistuvės, vestuvės ir šiaip – juk moterys puošnios nori būti ne tik per šventes. Tik pakaitina saulutė, ir visos trokšta naujų drabužėlių“, - šypsosi dizainerė.
Atostogomis Ingrida savęs nelepina – tik kartą per metus kartu su vyru savaitei ar dviem vyksta į užsienį. „Čia pailsėti neįmanoma – mano darbas toks, kad telefonas netyla, todėl geriau visai išnykti. Tada grįžtu pailsėjusi ir vėl galiu pasitikti savo klientus su nesuvaidinta šypsena veide“, - sakė I.Railienė.
