Metų klaipėdietė

Klaipėda gali didžiuotis turinti pasaulinio lygio lengvaatletę, pastaraisiais metais retai pralaiminčią prestižinėje sporto karalienės 100 m rungtyje Liną Grinčikaitę. Ypač sėkmingi sprinterei buvo praėjusieji metai.

Ji tapo pasaulio studentų vasaros žaidynių universiados nugalėtoja ir išgelbėjo šalies prestižą Kaune vykusiame Europos jaunimo čempionate, kai asmeninėje rungtyje laimėjo čempionės titulą, o Lietuvos merginų ketvertukui išplėšė bronzos medalius.

Trečius metus iš eilės klaipėdiečių pasiūlyta į Metų klaipėdietės pretendenčių sąrašą ir daugybės balsų sulaukusi Nijolė Hansen juokauja tapusi šio konkurso veterane.

Ši moteris klaipėdiečiams geriau pažįstama ne dėl savo profesinės veiklos, o dėl visuomeninio darbo. N.Hansen didžiąją laisvalaikio dalį skiria organizuoti pagalbą nelaimėliams bei pačios suburtos Socialinių sprendimų asociacijos veiklai.

N.Hansen tikina, kad darydama gera kitiems ji gauna nė kiek ne mažiau teigiamų emocijų, sielos virpulio, džiaugsmo ir net nubraukia džiaugsmo ašarų.

R.Ilgūnė: "Jau beveik 20 metu dirbu veterinarijos gydytoja ir jei kas paklaustų, ką veikčiau, jei pradėčiau gyventi iš naujo, tai turbūt vis dėlto pasirinkčiau tą pačią profesiją. Na, gal dar norėčiau auginti gėles. Gyvūnai mane supo visada, jei kartais namie jų nebūdavo, tai aš greitai jų susirasdavau gatvėje ir parsivesdavau namo. Ir ne bėda, jei pagyvenę pas mane 1–2 dienas, jie vėl pabėgdavo".

K.Kesminienę uostamiestyje puikiai pažįsta nemaža dalis dailiosios lyties atstovių. Klaipėdietės įkurtas moterų sporto klubas gyvuoja jau 14 metų.

K.Kesminienė džiaugėsi, kad tai, kuo užsiima, jai teikia begalinį malonumą. Tačiau moteris prisipažino, jog mėgstamos veiklos paieškos užtruko.

"Iki to ilgai ieškojau savęs, vis jaučiau, kad ir tas, ir anas ne mano. Sportas manęs nelydi nuo mažumės, mano vaikystė, jaunystė veikiau susijusi su šokiu", – prisipažino pašnekovė.

Pastaruosius porą metų I.Šakalienė iš gyventojų, ypač moterų, išgirsta nemažai gerų atsiliepimų apie miesto puošimą. Jai teikia džiaugsmo, kad prie Atgimimo aikštėje esančio gėlių laivelio fotografuojasi miesto svečiai.

"Nors idėja ne mūsų, sodiname tik gėles, bet vis tiek smagu. Kai pasipuošia miestas, keičiasi ir žmonės", – įsitikinusi vedėja.

I.Šakalienė miesto gėlynus vadina silpnąją savo vieta. Tad kartais padaroma daugiau nei reikia ir leidžia galimybės. Miesto tvarkymo skyriaus specialistės savo iniciatyva ir be atlygio stengiasi gražinti miestą, nes gėlynams visada skiriama mažiau pinigų nei prašoma.

Ponia Magdalena Piklaps nemažai daliai klaipėdiečių gerai pažįstama tiek dėl savo pedagoginės, tiek dėl visuomeninės veiklos.

Nuo jaunystės iki pat šiol ji yra ištikima vienai darbovietei – jau 44-erius metus studentus apskaitos pagrindų ji moko dabartinėje Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Nors šiuo metu ji paskaitas skaito vos keliskart per savaitę, atsisakyti pedagoginio darbo ji teigė kol kas dar nenorinti. Moteris pripažino, kad dirbti su jaunais žmonėmis jai yra be galo įdomu.

"Man gyvenime sekasi. Pirmoji mano darbovietė – šokių kolektyvas "Žiogelis", kuriame dirbau 13 metų, išugdė bendruomeniškumą. Paskui 16 metų dirbau tautinių šokių ir dainų ansamblyje "Žilvinas" meno vadove ir baletmeistere. Čia išmokau darbe gyventi lyg šeimoje. Vėliau, dirbdama Muzikiniame teatre, pasisėmiau administracinio darbo patirties. O koncertų salėje išsiugdžiau gebėjimą iš darbo gauti malonumą. Ne kartą per dieną pavargusi svarstydavau, ar pasilikti koncerte. Bet nebuvo nė vieno atvejo, kai pasigailėjau iš darbo grįžusi itin vėlai. Kiekvieną kartą pajuntu didžiulį džiaugsmą ir pasididžiavimą."