© Artūro Morozovo nuotr.

Skaityti komentarus
Spausdinti   Papildyti straipsnį

Pedofilijos bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas antradienį pradėjo liudytojų apklausą.

Pirmoji teisme liudijo Kedžių ir Venckų kaimynė Danutė Degutienė.

D.Degutienė mergaitę apibūdino kaip kalbią, šnekią. Moteris teigė neprisimenanti prieš ketverius metus pastebėto mergaitės elgesio, gyvenimo detalių, tačiau patvirtino, kad mergaitė jai pasakojo apie Andriaus Ūso veiksmus, kuriuos teisėsauga inkriminavo kaip tvirkinamuosius.

Liudytojos teigimu, mergaitė ėmė pasakoti apie A.Ūsą, paskui pasakojo, ką jis veikia.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė, kad apie keistą ir pasikeitusį mergaitės elgesį pirmoji jai papasakojo Laima Kedienė. Močiutei bekalbant su kaimyne apie mergaitės elgesį, ši atsigulė ant kiemo plytelių ir ėmė imituoti seksualinį elgesį.

„Iš mergaitės išgirdau negražių dalykų, iš Laimos išgirdau, kad vaikas lenda, bučiuojasi“, – į teisėjo klausimą, ką keisto kaimynė pastebėjo mergaitės elgesyje.

D.Degutienė teigė, kad pati pokalbio su vaiku apie seksualinį elgesį nepradėjo ir nebuvo jo iniciatorė.

„Argi galima su vaiku apie tokius dalykus kalbėti?“, – sakė liudytoja.

Moteris teigė, jog vaikas pas Kedžius gyveno nuo gimimo ir „čia yra jos šaknys“.

Kedžių kaimynė Olga Girdauskienė teigė, kad mergaitė bijojo vyrų ir lankydamasi pas ją namuose, vengdavo net valgyti su jos šeimos vyrais.

Moteris teigė, kad mergaitė be perstojo jos klausinėjo, ar ji galinti būti jos mama.

Moteriai pradėjus klausinėti, ką ji veikia, kaip gyvena, mergaitė pradėjo kalbėti, kad „Andrius negeras“, nurodė tvirkinimo veiksmus. Kartą mergaitė užsiminė, kad Andrius turi draugus - Joną ir Aidą, minėjo ir juos dalyvaujant „žaidimuose“.

„Ji norėjo išsipasakoti, ji manė, kad aš jos draugė“, – mano liudytoja.

D.Kedžio tėvas teisme teigė, kad A. Ūsą yra matęs ne tik savo, bet ir L. Stankūnaitės namuose – jis prisistatydavo tuomečio Seimo pirmininko Viktoro Muntiano padėjėju vaiko teisių klausimais.

V. A. Kedys sakė, kad jo sūnus su L. Stankūnaite pragyveno „nepilnai dvejus metus“, o mergaitė „praktiškai nuo gimimo“ augo jo namuose su tėvu. Vėliau jų keliai išsiskyrė – esą L. Stankūnaitė buvo neištikima, šlaistėsi po naktinius klubus.

„Kai jie išsiskyrė, mergaitė pas L. Stankūnaitę truputį pagyveno, paskui ji ją atidavė į savaitinį darželį. Mergaitė gal mėnesį ar daugiau gyveno tam savaitiniame darželyje, – kalbėjo jis. – Paskui sūnus ją parsivežė namo, o kai L.Stankūnaitė mergaitės nerado darželyje, atvažiavo pas mus į namus, mane su žmona dar negerais žodžiais išvadino. Ir kaip išėjo, tai penkis mėnesius neatėjo mergaitės aplankyti“.

Vyras teigė, kad vėliau L. Stankūnaitė atsisakė savo dukros.

„Kartą, kai ją nuvežiau prie tėvų namų, ji man sakė: žinai, aš jos neauginsiu – neturiu sąlygų, man sunku, – prisiminė D. Kedžio tėvas. – Paskui teismas pripažino, kad mes auginsim mergaitę, motina jos atsisakė – aš pats girdėjau jos ausimis, sakė, jūs pats auginkite ją“.

V.A.Kedys sakė, kad mergaitei nedraudė bendrauti su motina – ją asmeniškai nuveždavo pas L. Stankūnaitę ir jos tėvus. „Vežiau ją gal kokius 280 kartų“, – vyras patikino, kad kiekvieną kartą pasirašydavo, jog mergaitę priduoda arba pasiima.

„Kai kartą nuvažiavau pasiimti mergaitės, koridoriuje laukiau, tada manęs niekas nevedė į kambarį, – sakė liudytojas. – Kaip nekeista, mergaitė tada apsikabino mano koją ir verkė, diedukai, vežk mane namo, o tas vaiko teisių gynėjas tuo metu išėjo nuogas, vien su triusikais – kaip iš dangaus nukritęs. Va koks vaiko teisių gynėjas“.

Vyras tikino, kad tuo metu jo anūkėlei buvo maždaug treji. „Apie nuogą A. Ūsą net nesakiau sūnui, nenorėjau, kad jis nervintųsi“, – tikino V. A. Kedys.

V. A. Kedys teisme taip pat tikino, kad mergaitė jam buvo pasakojusi, kaip ją „tepdavo, bučiuodavo, laižydavo“.

„Mergaitė sakė, kad ją laižo, tepa kremu kažkokiu, čia net ir bjauru pasakoti, kad atseit ateidavo Jonas, Andrius ir Aidas ir ten užsiiminėdavo negerais dalykais – išsirengdavo nuogi, sysalus savo tampo“, – teigė V. A. Kedys.

D.Kedžio motina Laimutė Kedienė teisme prisiminė, kad L. Stankūnaitė iš namų buvo išprašyta 2006-aisiais, per šv. Velykas.

„Tuo metu ji išvažiavo arba pas seserį, arba – tėvus, o praėjus dviem savaitėms atėjo į namus ir klaupėsi ant kelių, prašydama, kad Drąsius priimtų ją atgal, aišku, jis priėmė, bet neilgai ji užsibuvo“, – sakė L.Kedienė.

Mažametės močiutė prisiminė, kad apie galimai prievartaujamą anūkę sužinojo iš pačios mergaitės – iš pradžių ji ėmė seiliodamasi bučiuoti, laižyti, o vėliau prisipažino, kad jai taip esą daro Andrius.

Kai apie tai mergaitė papasakojo savo tėvui D. Kedžiui, šis esą iš karto išsiuntė SMS žinutę A. Ūsui, parašęs, „Ką tu, iškrypėli, išdarinėji su mano mergaite“.

„Mergaitė pasakojo labai baisiai – man buvo baisu klausinėti, jeigu su mažu vaiku taip daro... Ji pasakodavo, kaip jai gerklytę skaudą – man visą laiką į burną kiša sysalą...“ – sunkiai rinkdama žodžius teisme kalbėjo L. Kedienė, pažymėjusi, jog mergaitei iš pradžių buvo nedrąsu apie tai kalbėti.

Moteris taip pat prisiminė, jog mergaitę motina esą versdavo meluoti, jog ji nebendraudavo su jokiais vyrais.

„Sūnus matė, kad prokuratūra nieko nedaro, tik viską gesina, jeigu būtų ėmęsi, būtų užtekę trijų mėnesių ir visi būtų sveiki ir gyvi“, – pažymėjo ji.