Orų išdaigos sodininkams atnešė milijoninius nuostolius

Prasidėjus derliaus nuėmimo metui, sodininkai pradėjo skaičiuoti nuostolius, kuriuos padarė praėjusi šalta žiema. 

Verslinių sodų šeimininkai prašo valstybės bent iš dalies kompensuoti patirtus nuostolius, kurie siekia beveik septynis milijonus litų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

Apžiūrėdama sodus jo vadovė rodo dabar matomus kelių ypač šaltų dienų padarinius – Luksnėnuose iššalo beveik šeštadalis verslinio sodo. Labiausiai nukentėjo jaunos obelaitės, šalčius atlaikė mažiau derlingos veislės.

Pačias derlingiausias penkerių metų obelis, kurios šiemet galėjo duoti iki 30 kilogramų derliaus, teko plynai išrauti. Atkurti iššalusius sodus prireiks mažiausiai penkerių metų.
„Šito medžio likimas jau nulemtas. Ir čia nieko nepadarysi. Jeigu dar jo neišrovė eidama pirma grupė žmonių, tai jį vis viena išrausim. Toks medis neegzistuoja, be jokio priaugimo jisai miršta“, – tvirtina bendrovės „Luksnėnų sodai“ direktorė Elena Žilinskienė.

Neseniai Žemės ūkio rūmų komisija aplankė apie dvidešimt sodų ir paskaičiavo, kad nuostoliai –beveik septyni milijonai litų, o   skaičiuojant su galimu derliumi, jie būtų didesni. Sodininkai sako prašysiantys Vyriausybės kompensuoti bent iš dalies patirtą žalą, kurią didina ir šios vasaros liūtys, kai kur derlių sumažinusios trečdaliu.

„Derliui įtakos turėjo, vienas dalykas, žiemos šalčiai, kitas dalykas, visgi buvo nepalankios sąlygos – daug lietaus. Turim tokių sodų, kur tiesiog sunku buvo įvažiuoti su technika ir taikyti atitinkamą augalų apsaugos priežiūrą, tad kokybė gali taip pat suprastėti“, – teigė Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys.

Anot sodininkų, žala būtų mažesnė, jeigu nors viena draudimo kompanija draustų sodų derlių. Sodininkų netenkina ir vienintelės pasėlius bei sodus Lietuvoje draudžiančios Vokietijos bendrovės siūlymas – pagal vakarų Europos modelį draustis nuo krušos. Lietuviai pageidauja draustis nuo šalnų.

„Nuo šalnų nedraustų todėl, jog tai yra perdaug didelė rizika. Šalnos būna kiekvienais metais, ir jeigu, pavyzdžiui, žemdirbiai nesaugos savo sodų, tai kiekvienais metais jie patirs tikrai   labai didelių išlaidų, ir joks draudimas šitos rizikos nesiims“, – teigia draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG Lietuva" vadovas Algimantas Navickas.
„Kruša sunaikina vienų metų derlių, o iššalimas sunaikina sodą. Tai yra labai dideli skirtumai. Sodą draudžiant mes negalim už hektarą mokėt, kaip, sakykim, draudžiant kviečius ar miežius. Ir tai yra daugiau kainuojantis objektas. Tai gal valstybė rastų galimybę 50–80 procentų kompensuot, bent būtų tariamasi ir ieškot būdų kaip padėti“, – mano E. Žilinskienė.

Sodininkai sako laukiantys, ką į jų siūlymus, kaip mažinti nuostolius, atsakys dabar atostogaujantis žemės ūkio ministras.