- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie pusė viso pasaulyje pagaminamo maisto - milijardai tonų - yra išmetama, nurodoma ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje.
Šį švaistymą lemia bloga infrastruktūra ir sandėliavimo priemonės besivystančiame pasaulyje, taip pat vartojimą skatinančios akcijos, tokios kaip pasiūlymai „perki vieną, kitą gauni nemokamai“, ir vartotojų išrankumas išsivysčiusiose šalyse, sakoma Londone įsikūrusio Mechaninės inžinerijos instituto parengtame dokumente.
Kasmet pasaulyje pagaminama 4 mlrd. tonų maisto, o 30-50 proc. šio kiekio lieka nesuvartojama, sakoma ataskaitoje „Pasaulinis maistas: taupumas - ne yda“.
Viena iš didžiausių švaistūnių pasirodė esanti Didžioji Britanija, kur apie 30 proc. daržovių derliaus lieka nenuimta, nes jos neprekinės išvaizdos ir negali būti parduotos prekybos centruose.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Europos ir Jungtinių Valstijų vartotojai išmeta apie pusę nusipirkto maisto.
Instituto energetikos ir aplinkos katedros vadovas dr.Timas Foxas (Timas Foksas) sake: „Pasaulyje švaistomo ir prarandamo maisto kiekis sukrečia.“
„Tas maistas galėtų būti panaudotas išmaitinti gausėjantiems pasaulio gyventojams, tačiau tiems, kas mūsų laikais badauja, - pridūrė jis. - Tai taip pat nereikalingas žemės, vandens ir energijos išteklių, panaudotų gaminant, perdirbant ir paskirstant tą maistą, eikvojimas.“
Ataskaitoje taip pat rašoma, kad 550 mlrd. kubinių metrų vandens nueina niekais, naudojant drėkinti pasėliams, kurių derlius lieka nesuvalgytas.
Institutas nurodė, kad vandens poreikis iki 2050 metų gali pasiekti 10-13 trilijonų kubinių metrų.
„Jungtinės Tautos prognozuoja, kad pasaulio gyventojų skaičius pasieks 9,5 mlrd. iki 2075 metų, todėl reikės išmaitinti trimis milijardais daugiau žmonių“, - sakė T.Foxas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...