Kas nenorėtų įkinkyti nemokamą saulės energiją? Vis dėlto tam reikalinga įranga daugeliui per brangi. Saulę galima išnaudoti ir be tarpininkų, tereikia sumaniai pasiimti gamtos teikiamą naudą.

Veikia piltuvo forma

Bet kas gali įsitikinti, kad speiguotą žiemą saulė per langus gerokai prišildo patalpą. Visi žino, kad butas, kurio langai atgręžti į pietus, yra kur kas šiltesnis už tą, kuris orientuotas į kitas pasaulio kryptis. Tad kodėl to efektyviai neišnaudojus? Gudrybių, kaip priversti saulę būti naudingą, yra ne viena. Visa tai turi savo pavadinimą – saulės architektūra.

Kaunietis Audrys Kručius su šeima, kaip ir daugelis jaunų žmonių, svajojo ištrūkti iš buto didmiestyje, kad galėtų mėgautis ramybe, uosti gamtos kvapus, basomis žengti pro savo namo slenkstį. Pasistatyti svajonių namą finansinės galimybės neleido.

Po ilgų svarstymų paveldėtoje žemėje, apie 15 kilometrų nuo Kauno, Kručių šeima iš pradžių ryžosi pasistatyti nedidelį vasarnamį. Kartu tai buvo ir tebėra eksperimentinis kūrinys, kuriame vis dar ieškoma sprendimų, kaip maksimaliai išnaudoti gamtos teikiamas dovanas.

Išskleistas tarsi vėduoklė, siaurajame gale visiškai uždaras, o plačiajame – atsiveriantis vitrininiais langais vieno aukšto namas iš yra vos 36 kv. m ploto. Kol du poros vaikai maži, tokio dydžio namelio užtenka, juolab kad šeima kol kas gyvena ne nuolat – periodiškai grįžta į butą Kauno Žaliakalnyje.

„Namelio vidaus erdvė per langus susilieja su gamta. Be to, jis suplanuotas taip, kad ir viduje yra pakankamai erdvės“, – tikino vyras. Jis pats ir sukūrė namo projektą.

Savo eksperimentinį būstą, kuriame periodiškai gyvena trečius metus, A.Kručius vadina saulės namu. Pagrindinė taisyklė – namas langais turi būti orientuotas į pietus.

„Esmė ta, kad žiemą ir vasarą saulė juda skirtingu kampu. Kuo šaltesnis mėnuo, tuo daugiau saulės patenka į namo vidų. Be to, kad sienos šiaudinės, jose yra 10 cm storio molio tinko sluoksnis. Molis reikalingas tam, kad sugertų saulės šilumą ir ją maksimaliai ilgai išlaikytų“, – dėstė savamokslis architektas.

Jis tikino, kad net tada, kai lauke temperatūra nukrinta 15–20 laipsnių žemiau nulio, šviečiant saulei, tenka praverti orlaides. Nuo saulės greitai sušyla grindys, o nuo jų šyla oras. Minusinė temperatūra, pasakojo A.Kručius, name yra buvusi vos kelis kartus, kai labai ilgai nešvietė saulė.

Vasarą, pasak A.Kručiaus, intensyviausia saulė keliauja pro stogą, į vidų jos patenka labai nedaug. Be to, vasarą galima išskleisti papildomą stogelį virš langų, vadinamąsias markizes, tad patalpa lieka visiškai šešėlyje.

Ne sykį reikėjo perdaryti

Iš atskirų dalių surinktas namelis pagamintas vien iš natūralių medžiagų: šiaudų, molio, medžio. Žinoma, neapsieita be stiklo, metalo. Apdailai naudotas aliejus, vaškas – jokių dirbtinių medžiagų. Čerpės – molinės, mediena – ąžuolo. Namelio sąnaudos, preliminariai mėgino suskaičiuoti šeimininkas, siekė apie 100 tūkst. litų.

„Viskas yra eksperimentai, daryta taip, kaip niekas nėra daręs, ne iškart pavyko surasti tinkamą sprendimą. Tai labai padidino sąnaudas“, – pridūrė pašnekovas. Antrą kartą statyti tokį namą būtų greičiau ir paprasčiau. Vis dėlto idėjos tiražuoti lygiai tokius pat namus atsisakyta. Pasak A.Kručiaus, racionaliau statyti namus, kuriuos gaminti būtų galima pritaikyti universalesnius šiaudų skydus, nei yra panaudoti jo eksperimentiniame name.

Išsekus biudžetui, nagingam šeimininkui teko suktis iš situacijos ieškant laikinų arba paprastesnių sprendimų. Baldus jis gamino iš grindinių lentelių, kurių nedėjo po lova, spintelėmis.

Tualetas be kanalizacijos

Jauna šeima šiame name periodiškai gyvena be civilizacijos malonumų – tik neseniai iškasė šulinį, iš kurio galės įsivesti vandenį.

Toli gražu dar ne visos saulės namo idėjos įgyvendintos. Vandeniui pašildyti namo šeimininkas planuoja prie lango vitrinos įrengti gyvatuką, vamzdeliuose esantį vandenį saulė tiesiogiai pašildytų. Savaime suprantama, temperatūra ne visada pasieks pageidaujamą ribą, tačiau, prieš patekdamas į katilą, vanduo jau būtų pašilęs, jį kaitinti reikėtų mažiau. Vandenį katile šildys krosnelė, kūrenama malkomis, arba elektra.

Be to, namo viduje, priešais langą, A.Kručius ketina sumūryti masyvią sienelę, į kurią įbetonuos vamzdelius. Saulė sienelę įkaitins, vamzdeliuose sušilęs vanduo tekės į katilą ir leis jam dirbti mažesniu pajėgumu.

Civilizuoto tualeto namelyje kol kas nėra. Tiesa, tai nereiškia, kad gamtinius reikalus reikia atlikti lauke. Vieta tam yra namo viduje, turinys periodiškai išnešamas.

„Tualetas ne iki galo užbaigtas. Tradicinės kanalizacijos greičiausiai nedarysime. Apskritai, jei išmatos nemirksta vandenyje, gauna oro, kvapo beveik nesijaučia. Bakterijos gana greitai atlieka savo darbą ir turinys virsta kompostu. Tualete dar turės būti įjungta ventiliacija, kuri ištrauks kvapą iš patalpos“, – planais dalijosi šeimos galva.

Sunykstantis tualetų turinys, pasakojo pašnekovas, nėra naujovė. Užsienyje sukurti specialūs, dargi pašildomi ir turinį pamaišantys tualetai. Kad patektų daugiau oro, gali būti papildomai įmaišoma durpių ar pjuvenų, tad visa tai per pusmetį virsta kompostu, kuriuo galima tręšti augalus. 2 psl. >>