Dilema dėl žaliaskarės: dirbtina ar tikra?

Gera žinia ta, kad turint senesnę eglutę, lakieji organiniai junginiai iš jos jau bus išgaravę. Bloga žinia – kitos pavojingos medžiagos skiriasi į kambario aplinką palaipsniui, patenka į dulkes, o tada jau joms atviras kelias į žmogaus organizmą.

Minėtos cheminės medžiagos iššaukia vėžinius susirgimus, reprodukcinės sistemos sutrikimus, ardo endokrininę sistemą, sukelia neurologines problemas. APINI profesorė teigia, jog norint apsisaugoti nepageidaujamo poveikio, geriausia visai vengti dirbtinės eglutės kambaryje. Jei vis tik ją turite – stenkitės kuo mažiau prie jos liestis, reguliariai drėgnu būdu valykite dulkes.

Natūrali eglutė tik 2 savaites

Beje, natūralios eglutės taip pat nėra visiškai saugios: medikai nustatė, kad jei Kalėdų eglutė namuose išbūna ilgiau nei dvi savaites, kelis kartus padidėja alerginių reakcijų rizika, todėl gali padažnėti ūmių kvėpavimo takų susirgimų.

Nors alergija eglei ar pušiai pasitaiko retai, alergenas gali būti spygliuočių derva. Alerginę reakciją dažniausiai sukelia pelėsiniai grybeliai, kurie aplimpa medelio kamieną. Kad eglutė ilgiau išsilaikytų, ji dažnai merkiama į indą su vandeniu; šiluma ir drėgmė sudaro puikias sąlygas pelėsiui tarpti. Alergiją gali sukelti ir cheminės medžiagos, kuriomis eglutės apipurškiamos prieš parduodant; ir namų dulkės, besikaupiančios ant spyglių.

Draugiškos alternatyvos 

Svarstyti kurią – natūralią ar dirbtinę – eglutę rinktis, neverta. Nors natūralioji, pagal atliktus vertinimus, turi pranašumų prieš dirbtinę, egzistuoja daugybė kitų alternatyvų pasipuošti Kalėdoms.

„Aplinkos inžinerijos institute jau daug metų nepuošiame nei natūralios, nei dirbtinės eglutės. Puošimui renkamės kūrybiškesnius sprendimus: eglę iš kartono dėžių, puoštą žaislais, pagamintais iš plakatų, eglę iš šakų, puoštą apelsinais ir kankorėžiais ir panašiai“, – teigia I. Gurauskienė.

Kaip gana draugiškas aplinkai mokslininkė pamini Kauno miesto Kalėdų eglutes – naudojama ne viena didelė, o mažesnės eglutės ir jų šakos, ar antrinės žaliavos.

 Skatina klimato kaitą

Nors eglutė yra šios šventės simbolis, ji – tik viena iš dedamųjų, vertinant švenčių metu keliamą poveikį aplinkai. Dekoracijos, dovanos, išaugęs vartojimas ir atliekų kiekiai – visi šie faktoriai turi įtakos klimato kaitai.

Kalėdos gali tapti puikia proga pakeisti požiūrį ir pradėti švęsti ne turėjimą, o gebėjimą dalytis ir išmokti gyventi esamose pasaulio ribose.

Patariama vadovautis 5P principu: „pergalvok poreikius“, „pamažink“, „pakartotinai naudok“, „perdirbk“, „paversk kompostu“. Galime nepuošti Kalėdų eglutės namuose, o augančią eglę ar kitą medį šalia namų, puošti šaką ar mažesnę eglutę, o gal net kambarinį augalą, pasigaminti alternatyvią eglutę iš turimų daiktų ar pakartotinai naudojamų medžiagų, atiduoti eglutę perdirbti, kur ji bus panaudota deginimui biokuro katilinėse.

Šiuos 5P principus svarbu taikyti įvairioms veikloms, ne tik dekoravimui. Nes kitu atveju, palanki aplinkai eglutė išnyksta kaip lašas jūroje. Pasak I. Gurauskienės, nepadės net pati ekologiškiausia eglutė, jei ji papuošta kiniškais žaislais ir kaitrinėmis lemputėmis, po ja pūpso stirta dovanų, ir kiekviena iš jų suvyniota į blizgų popierių, o stalas nukrautas maistu, kurio bent trečdalis po švenčių išmetamas. Darnaus vystymosi principų nederėtų pamiršti ir po Kalėdų.

„Žinoma, Kalėdų eglutė yra švenčių akcentas. Jei jos pasirinkimas paskatins pergalvoti ir kitus įpročius, šventės teiks ne tik trumpalaikius džiaugsmus, bet ir ilgalaikį poveikį einant darnaus vystymosi keliu“, – tikisi KTU APINI tyrėja I. Gurauskienė.