Kelionė į geresnę save: kulinariniai šedevrai ir permainos piniginėje

Tęsiu įspūdžius apie sveikos gyvensenos specialisto Šarūno Navickio "Kūno gerovės" programą, kurią neseniai ėmiausi išbandyti pati. Jau pasakojau apie pirmuosius rezultatus – pastebimai sumažėjusias apimtis ir mažas nuodėmes, kurias sau kartais leisdavau. Šįkart – apie tai, kaip pasikeitę gyvenimo įpročiai atsiliepė savijautai, kulinariniam kūrybingumui ir piniginei.

Į šaldytuvą – rečiau

Pradėjusi laikytis "Kūno gerovės" programos – plano, kurio esmė mažos ir dažnos maisto porcijos bei riebalų, o ne angliavandenių vartojimas energijai gauti – jau netrukus pastebėjau savijautos pokyčių. Ankstesniuose šio rašinių ciklo straipsniuose jau pasakojau apie didesnį kiekį energijos ir išnykusius skrandžio skausmus, su kuriais anksčiau kartais susidurdavau, kai iki vakaro užmiršdavau, kad reikėtų pavalgyti.

Laikui bėgant ėmiau pastebėti ir kitą pokytį – išnykusį norą užkandžiauti. Niekada nebuvau iš žmonių, linkusių persivalgyti – valgant su šeima ar draugais, mano lėkštė visuomet būdavo mažiausia. Tačiau užuot sočiai papusryčiavusi ar papietavusi, būdavau labiau linkusi varstyti šaldytuvą ir sukrimsti tai sūrelį, tai gabalėlį šokolado, tai dirbdama kompiuteriu kramsnoti trapučių ar duoniukų.

Pagal man sudarytą programą turiu valgyti penkis kartus per dieną, porcijomis, kurios, bent jau man, atrodo tikrai sočios. Nors pirmosiomis dienomis buvo netgi sunkoka įveikti nurodytą kiekį maisto ir pasikonsultavusi su programos kūrėju kai kur jas apmažinau, suvalgius pietums didžiulę lėkštę salotų su vištiena ir rugine bandele ar priešpiečiams pakelį liesos varškės su medumi, rankos bei akys į šaldytuvą ieškoti užkandžių ėmė krypti kur kas rečiau.

Mėgstamo užkandžio variacijos

Ėmiau dažniau eksperimentuoti savo virtuvėje, užuot nuolatos pietavusi ar vakarieniavusi mieste. Daugeliui gali pasirodyti, kad sveika mityba – nuobodi, tačiau jei turi bent šiek tiek fantazijos ir laiko, taip tikrai nėra.

Pavyzdžiui, ėmusi laikytis "Kūno gerovės" programos, prisiminiau savo senokai užmirštą mėgstamą užkandį – jautienos karpačą.

Šiam patiekalui reikia vos keleto ingredientų, be to, žaidžiant pagardais – skirtingais prieskoniais, aliejais ar padažais – kone kas vakarą galima mėgautis juo vis kitokiu. Be to, karpačas – puiki išeitis, kai pietų ar vakarienės gamybai nenorite skirti daugiau negu 10 minučių.

Geriausia žinia ta, kad angliavandenių beveik neturintis patiekalas nenusės ant šlaunų ar pilvo.

Pilnesnė piniginė

Kitas džiugus pokytis – papilnėjusi piniginė. Prieš pradedant laikytis "Kūno gerovės" programos, turėjau įprotį į pirkinių krepšį prisikrauti įvairių nereikalingų smulkmenų. Akis visuomet užkliūdavo už gurmaniškų sūrių ar mėsos gaminių, įvairių užtepėlių ar sausainių, kuriuos pirkdavau tarsi netikėtai užsuksiantiems svečiams pavaišinti, bet taip pat ir pakramsnoti žiūrint mėgstamą serialą.

Dabar pirkinių sąraše dominuoja daržovės, liesa mėsa (daugiausia vištiena) ar žuvis, kiaušiniai, pieno produktai. Nors šiuos produktus visuomet perku tikrai netaupydama, nelikus (na gerai, smarkiai sumažėjus) visokių užkandukų, parduotuvių čekiuose puikuojasi gerokai mažesni skaičiai.


Šiame straipsnyje: sveika gyvensenaGraži figūra

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių