Kelionė į geresnę save: pakalbėkime apie sportą

Svarbiausia – maistas

Pasak "Kūno gerovės" programos kūrėjo Š.Navickio, siekiant gražesnio kūno, svarbiausia – teisingai maitintis, o tik tada – sportuoti. Net jei kasdien prakaituosime ant bėgimo takelio, tačiau neribotais kiekiais į save kimšime cukrų ir angliavandenius, suformuoti raumenukai paprasčiausiai pasislėps giliai po ne itin patraukliu riebaliniu sluoksniu.

O ką jau kalbėti apie savijautą, kuri užklumpa persivalgius, pavyzdžiui, makaronų su riebiu padažu, – apie galimybę pabėgioti parkelyje ar teniso treniruotę tokiu atveju nė minties nekyla.

Tai nereiškia, kad judėti nereikia, o teisingai valgant tobuli kūno linkiai susiformuos patys.

Bandymų būta ir anksčiau

Tam, kad kūnas būtų stangrus ir gražių formų, sudeginus tam tikrose vietose nusėdusius riebalus, iš po jų turėtų matytis tvirti  raumenys. Be to, turbūt visi, reguliariai sportavę, pritars, kad, gyvenant truputėlį aktyviau, atsiranda daugiau energijos, pagerėja nuotaika ir bendra savijauta. Tad po kiek laiko, kai valgiau jau pagal "Kūno gerovės" programą pakoreguotą valgiaraštį, ėmiau ir reguliariai sportuoti.

Sportas niekada man nebuvo kažkokia visiškai nepažįstama žemė. Išskyrus kas kelerius metus ištikdavusius vieną ar kelis patinginiavimo mėnesius, kiek tik save pamenu, bent porą kartų per savaitę nubėgdavau krosiuką ar nueidavau į pilateso treniruotes. Tačiau visuomet turėjau vieną bėdą – net darant pratimus, kuriuose kelio sąnarys, atrodo, nėra smarkiai apkraunamas, man juos skaudėdavo gerokai smarkiau nei pačius raumenis. Tad pratimų, kuriuos darant tarsi užsidegdavo keliai, tiesiog vengdavau.

Specialisto patarimai

Prieš sudarydamas man programą, Š.Navickis paprašė užpildyti  klausimyną, kuriame buvo klausimų ir apie santykį su sportu. Išgirdęs apie mano problemą dėl kelių, programos kūrėjas parekomendavo kreiptis į vieną geriausių šios srities specialistų – sporto mediką Gediminą Tankevičių.

Šis gydytojas modernia aparatūra ištyrė kelio sąnarį ir paaiškino, kodėl sportuojant man ima tarsi svilti keliai. Pasirodo, nepakankamai stiprūs kai kurie raumenys, dėl to pernelyg apkraunamos kelių girnelės.

Šiai bėdai spręsti jis sudarė pratimų programą, pagal kurią rekomendavo atlikti tam tikrus raumenų tempimo ir stiprinimo su savo kūno svoriu pratimus. Taip pat vieną du kartus per savaitę patarė padirbėti ir sporto salėje – jau su treniruokliais ir svarmenimis, lankytis baseine, paminti dviratį ar pabėgioti ristele.

Dingo svarmenų baimė

Anksčiau buvau šiek tiek nusistačiusi prieš treniravimąsi su svarmenimis – atrodė, kad nuo jų ims pūstis raumenys. Tačiau treneris, su kuriuo ėmiau sportuoti, patikino, kad, darant keletą pratimų serijų su nedideliais svoriais, raumenys formuosis ploni ir pailgi, tad kultūriste tikrai netapsiu.

Anksčiau buvau šiek tiek nusistačiusi prieš treniravimąsi su svarmenimis – atrodė, kad nuo jų ims pūstis raumenys.

Be treniruočių su svarmenimis, bent keletą kartų per savaitę stengiuosi apie valandžiukę greitai pažingsniuoti bėgimo takeliu, kurį turiu namuose, esant progai, paplaukioti baseine, o dieną pradėti ir baigti tempimo pratimais. Beje, tiek gydytojo, tiek  Š.Navickio nuomone, bėgimo takeliu nereikėtų bėgti itin greit, sveikiausia – greitas ėjimas, kadangi net ir ant tinkamo paviršiaus itin greitai bėgant kelio sąnariai vis vien traumuojami.

Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad buvo keletas dienų, ypač savaitgliais, kai leisdavau sau absoliučiai tinginiauti, o vienintele fizine veikla tapdavo kelionė nuo lovos iki šaldytuvo ir sofos priešais televizorių. Nepaisant to, beveik po mėnesio naujųjų treniruočių ėmiau pastebėti, kad diskomfortą keliuose, pavyzdžiui, lipdama laiptais į penktą aukštą, pajuntu ne taip greitai kaip anksčiau. Ėmiau geriau miegoti, ir nežinau, ar dėl pagaliau nedrąsiai ateinančio pavasario, ar dėl palengva besikeičiančio gyvenimo būdo atsirado daugiau jėgų, o veide vis dažniau nušvinta šypsena.