Per laimingas moteris – gražesnio pasaulio link

– Kaip gimė idėja kurti papuošalus? Ar prieš tai domėjotės aksesuarų kūrimu, menu?

– Iš tikrųjų niekada negalvojau, kad kažką kursiu, bet baigusi mokslus draugė netikėtai pasiūlė tapti žurnalo "Karoliukai" redaktore. Jame rašoma, kaip kurti papuošalus, o norėdama apie ką nors rašyti turi pati išmanyti tą sritį. Taip ir užsikabinau. Pradėjau daugiau domėtis, atrasti naujų dalykų, kartą sumaniau pasigaminti auskarus iš užtrauktukų. Antro tokio pagaminti nepavyko – perdariau į segę. Kolegės ėmė vis prašyti tų papuošalų. Prieš ketverius metus, kaip tik pačioje feisbuko verslų pradžioje, tiesiog surizikavau ir po truputėlį viskas pradėjo plėtotis. Taip ir perėjau į kūrybą. Matyt, kai neplanuoji, geriausiai pavyksta. Iš tikrųjų tikrai nemaniau, kad tiek daug sričių tilps į tai, ką darau, kad čia galėsiu save realizuoti, augti, mokytis. Viskas, ko norėjau, dabar telpa į mano veiklą, realizavau save.

– Savo kuriamus papuošalus vadinate transformeriais. Gal galėtumėte paaiškinti plačiau?

– Pati mėgstu praktiškus daiktus, todėl kilo idėja, kad ir papuošalai galėtų moteriai tarnauti įvairiau. Pavyzdžiui, yra mano kurtų auskarų modelis, kurie gali būti segimi net keturiais būdais. Anksčiau esu kūrusi dar universalesnių gaminių, pavyzdžiui, auskarų, virstančių rankinės papuošalais, apyrankėmis, pakabučiais. Šiuo metu nusprendžiau likti tik ties dviem variantais – kaklo papuošalais ir auskarais.

Mane laimingą daro pats gyvenimas, galimybė pasiimti iš jo tai, kas džiugina, skirti laiką tam, ko tuo metu labiausiai norisi.

– Kokiai moteriai kuriate papuošalus?

– Tai brandesnės asmenybės, nebūtinai amžiumi. Mano moterys yra gilios, daug keliaujančios, apsiskaičiusios, norinčios iš gyvenimo daugiau, nebijančios pripažinti savo trūkumų, žinančios pranašumus, išmanančios, ką reikia paryškinti, ką paslėpti, koks garderobas joms tinka.

– Kaip gimė toks originalus ir linksmas prekės ženklo pavadinimas "Cacka Pacacka"?

– Šią frazę pasakė mano vyras, ir aš pradėjau ieškoti reikšmės. Šis frazeologizmas sutinkamas Žemaitės "Marčioje", kai Vingių Jono mama savo marčią išvadina nevykėle ir sako "tai tik cackos pacackos galvoj", nes ji prašė iš mugės ne alaus parvežti, o muilo – norėjo tvarką namuose padaryti. Štai aš ir kuriu cackoms pacackoms, kurioms rūpi ne tik jos pačios, bet ir jų namų aplinka, jos nebijo būti moteriškos, joms nebaisu pasipuošti. Mano papuošalai tikrai nėra minimalistiniai, bet gėdos nepadarys ir solidžioms moterims.

– O kaip kilo mintis rengti moterų stovyklas? Nuo ko viskas prasidėjo?

– Kartą buvome išvažiavę atostogauti prie jūros ir mane tiesiog ištiko tokia labai gero jausmo akimirka. Pagalvojau, kad tuo jausmu norėtųsi su kuo nors pasidalyti. Iš pradžių svarsčiau kalbinti draugų šeimas vykti į tokią stovyklą, bet pradėjau galvoti: vienų draugių vyrams nepatinka, kad kieta lova, kitų vaikai miega tik savo kambaryje… O moterys moka prisitaikyti, lengviau tvarkytis su iššūkiais, pačios juos išspręsti. Pradėjau skambinti savo draugėms lektorėms, pati irgi turiu šios patirties, visos užsidegėme stovyklos idėja. Į pirmąją stovyklą susirinko moterys iš įvairių internetinių forumų, feisbuko veiklų, o jei žmogui patinka patirtis, jis rekomenduoja tai ir kitiems. Šiuo metu organizuoju jau trečią stovyklą.

– Ką šiose stovyklose veikiate? Žinau, jų programa neapsiriboja vien tik papuošalų gamyba ar moteriškais pašnekesiais…

– Moteriai labai svarbus laikas sau. Man tikrai nesinorėjo surengti tokią stovyklą, kur galima tik kavos išgerti ir moteriškai paplepėti. Pirmą kartą su specialistais kalbėjomės sveikos mitybos temomis, mokėmės daryti mankštas, sudarėme mitybos planus, gaminome papuošalus. Antra stovykla buvo labiau orientuota į vidinius dalykus, netgi ėjome išpažinties, ir ši patirtis daugumai moterų suteikė išties teigiamų emocijų. O štai trečia pavasariška stovykla susitelks ties moters atgimimu, turėsime įvairiausių veiklų: pradedant šokių pamokomis, baigiant ekskursija po Klaipėdą. Tai man labai svarbu, nes esu patriotė, myliu Lietuvą. O iš šių formalių veiklų pokalbiai dažnai nuneša ir į neformalias temas. Pastebėjau, kad stovyklose labai svarbus kūrybinis elementas. Nuo senų senovės moterys gyvendavo ne atskiromis šeimomis, o visos drauge susieidavo vakarais verpti, dalydavosi gyvenimiška išmintimi, žiniomis. Manau, moteris atsiskleidžia būtent kūryboje. Tai savotiška terapija, padedanti atsiverti. Po stovyklų dažnai sulaukiu moterų padėkų – labai smagus jausmas, kai jaučiuosi kažką gero padariusi.

– Kas dar, be kūrybos, daro jus laimingą?

– Dažnai juokauju, kad man labai brangu save išlaikyti, nes turiu begalę sričių, kurios mane džiugina. Labai mėgstu knygas, rašau apie jas tinklaraštį, mėgstu skaniai pavalgyti, keliauti, pasipuošti, įvairius renginius. Manau, esu kaip didžioji dauguma moterų – mane laimingą daro pats gyvenimas, galimybė pasiimti iš jo tai, kas tave džiugina, skirti laiką tam, ko tuo metu labiausiai norisi – galbūt atsiversti gerą knygą, apsilankyti renginyje ar išvykti su šeima. Svarbus bendravimas ir su aplinkiniais žmonėmis, kartais net jaučiu savotišką atsakomybę būti laimingai, kad savo optimizmu galėčiau užkrėsti ir kitus.