Podiumu žengė kurtieji: drabužių kolekcija siunčiama svarbi žinutė

  • Teksto dydis:

Pasaulinės kurčiųjų dienos išvakarėse, kuri šiemet bus minima rugsėjo 30-ąją, visuomenei pristatytas naujas išskirtinis projektas. 

„Made in Silence“ – drabužių kolekcija su gestų kalbos ženklais, kurią drauge kūrė kurtieji ir girdintieji. Trečiadienį vakare „Vaidilos“ teatre surengtas pirmosios kolekcijos pristatymas, kurio metu podiumu žengė iki šiol to niekada nedarę kurtieji ir neprigirdintieji.

30 tūkstančių – tiek žmonių Lietuvoje turi klausos negalią. Tai yra netgi daugiau, nei gyvena gyventojų visame Jonavos mieste.

Dalis jų girdinčiųjų pasaulyje lieka nepastebėti. Kurtieji ir neprigirdintieji Lietuvoje neretai patiria socialinę atskirtį, jaučiasi atstumti ar net ignoruojami visuomenėje, susiduria su begale kasdienių sunkumų – jiems gerokai sunkiau įsidarbinti ir siekti savo gyvenimo tikslų.

Drabužių ženklo sumanytoja, dizainerė Dovilė Pavalkytė,  yra pasiryžusi griauti sienas tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų pasaulių. Pastebėjusi, kad kurtieji neretai pasižymi stipriais kūrybiniais gebėjimais ir turi daug talentų, bet itin mažai galimybių juos išreikšti, dizainerė nutarė sukurti verslą, turintį socialinį poveikį, kuris mažintų šios visuomenės grupės socialinę atskirtį, supažindintų girdinčiuosius su kurčiųjų kultūra ir kalba, o kurčiuosius paskatintų drąsiau įsilieti į visuomeninį gyvenimą ir nebijoti būti pastebėtiems.

Taip gimė drabužių ir aksesuarų su gestų kalbos simboliais linijos „Made in Silence“ idėja.

„Kartą dalyvaudama renginyje „Gestų kalba“ turėjau galimybę susipažinti su nedidele kurčiųjų bendruomenės dalimi. Žingsnis po žingsnio pradėjau brandinti socialinio madų projekto, kuris apjungtų kurčiuosius ir girdinčiuosius, idėją. Manęs neapleido mintis, jog šiai „užslėptai“ žmonių daliai reikia padėti integruotis į visuomenę, populiarinti jų gimtąją lietuvių gestų kalbą, suteikti galimybę išreikšti savo kūrybiškumą. Jų savitas pasaulio suvokimas yra kūrybinis šaltinis, praturtinantis girdinčiųjų požiūrį į pasaulį“, – įsitikinusi dizainerė D. Pavalkytė.

Kolekciją pristačiusi dizainerė teigia, kad prie pirmosios Lietuvoje kolekcijos su gestų kalbos simboliais sukūrimo labai prisidėjo ir kurtieji. Pavyzdžiui, kuriant drabužių dizainą D. Pavalkytė bendradarbiavo kartu su grafikos dizaineriu Karoliu Simaičiu iš Klaipėdos.

Pristatant kolekciją visuomenei podiumu žengė ne tik profesionalūs modeliai, turintys klausos negalią, bet ir to niekada nedarę kurtieji bei neprigirdintieji.

Tarp jų buvo ir vilnietis Kęstutis Gumbrys, prekybos tinkle dirbantis kainodaros asistentu. Sulaukęs kvietimo pabūti vienu iš kolekcijos modelių Kęstutis nė kiek nedvejojo ir netgi ragino prie projekto prisidėti ir kitus kolegas.

„Tai man yra visiškai nauja patirtis – dar niekada neteko būti modeliu. Man patinka išbandyti kažką naujo, neįprasti iššūkiai, todėl mielai sutikau. Juk smagu atitrūkti nuo kasdienybės, pamatyti iš arčiau, kaip atrodo kitoks mados pasaulis, su kuriuo neturi nieko bendro savo kasdienėje veikloje. Be to, man tai kartu ir galimybė parodyti, kad mes, kurtieji, galime įsilieti į bendrus projektus su girdinčiaisiais, užuot užsidarę savo mažame kurčiųjų pasaulėlyje“, – pasakojo K. Gumbrys.

Kęstutis neteko dalies klausos dar ankstyvoje vaikystėje – būdamas vos trejų sunkiai susirgo, o liga negrįžtamai pakenkė jo klausai.

Kęstutis prisipažįsta gyvenime patyręs daug išbandymų. Įveikti kompleksus, įgyti pasitikėjimo nebuvo lengva. „Čia labai svarbus bendraminčių ir kolegų palaikymas, neužsidaryti savyje. Mes visi esame kažkuo kitokie, todėl turime tai priimti ir tiesiog džiaugtis gyvenimu tokiu, koks jis yra. Įgyti daugiau pasitikėjimo labai padeda ir tokie projektai kaip šis – bendra veikla suartina kurčiuosius ir girdinčiuosius ir padeda išpildyti mažus troškimus“, – neabejojo K. Gumbrys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ka

Ka portretas
Eik velniop
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių