- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2017-ieji žada patekti į šilčiausių metų trejetuką, pirmadienį pranešė Jungtinių Tautų Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO).
Net ir atsižvelgus į ciklinius klimato reiškinius, tokius kaip vadinamasis El Ninjas, kas 3–7 metus padidinantis vidutinę pasaulinę temperatūrą, šie metai vis tiek bus vieni iš šilčiausių, pranešė PMO, pristačiusi savo kasmetinę Pasaulinio klimato būklės ataskaitą per derybas Bonoje.
Be kita ko, 2013–2017 metais fiksuotos vidutinės temperatūros taip pat turėtų būti pačios aukščiausios nuo tada, kai buvo pradėti rinkti šie duomenys. Tai rodo, kad ši tendencija veikiausiai bus ilgalaikė.
Apie 30 proc. visų pasaulio gyventojų susiduria su „itin aukštomis temperatūromis“ bent kelias dienas kiekvienais metais, nurodė JT agentūra.
Tuo tarpu pažeidžiamų žmonių, kuriems gresia gyvybei pavojingos karščio bangos, skaičius nuo 2000-ųjų išaugo 125 milijonais.
„Pastarieji treji metai patenka į rekordinių temperatūrų trejetuką“, – pareiškė PMO generalinis sekretorius Petteri Taalasas (Peteris Talasas).
Be kita ko, 2017-aisiais Karibų regione bei Atlanto vandenyne siautėjo rekordiškai stiprūs uraganai; smarkios audros pasiekė net Airiją. Indostano pusiasalį nusiaubė gyvybių nusinešęs potvynis, o Somalyje ketvirtis milijono žmonių buvo priversti palikti savo namus dėl nuolatinės sausros, skelbia PMO.
Didžiausias smūgis – besivystančioms šalims
„Daugybė šių įvykių... signalizuoja apie klimato kaitą, sukeltą dėl žmogaus veiklos padidėjusios šiltnamio dujų koncentracijos“, – teigė P. Taalasas.
Per 12 dienų trunkančias derybas 196 JT narės turi papildyti 2015-ųjų Paryžiaus klimato susitarimą, kuriuo siekiama sumažinti klimato atšilimą bent dviem laipsniais Celsijaus.
Praėjusią savaitę JT Aplinkos apsaugos programa paskelbė dar vieną ataskaitą, kurioje sakoma, kad dabartinių nacionalinių pastangų mažinti taršą anglies dvideginiu nepakanka. Dokumente prognozuojama, jog iki šio šimtmečio pabaigos planetos temperatūra pakils trimis laipsniais Celsijaus.
Žemės paviršiaus temperatūra jau yra padidėjusi vienu laipsniu Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.
„Ekstremalių šių metų orų poveikis atskleidžia, kokie dalykai mūsų laukia šiltėjant klimatui“, – teigė profesorius Richardas Bettsas (Ričardas Betsas), klimato poveikio ekspertas iš Didžiosios Britanijos meteorologijos tarnybos Hadley (Hadlio) centro.
To neišvengs niekas, tačiau „didžiausią smūgį dėl žmogaus veiklos patirs besivystančios šalys“, – pridūrė jis.
Ilgalaikės klimato tendencijos, kurias stebi PMO, rodo, kad judama neteisinga kryptimi, nurodė JT meteorologijos agentūra.
Pasaulinį atšilimą sukeliančių šiltnamio dujų koncentracija atmosferoje tebeauga: anglies dvideginio (CO₂) atmosferoje užfiksuota 403,3 milijoninių dalių (ppm); tai yra didžiausias šių dujų kiekis per 800 tūkst. metų.
Taip pat išaugo metano (CH₄) dujų koncentracija atmosferoje; tai lemia dujų pramonė ir galvijininkystės plėtra visame.
Dabartinė CO₂ koncentracija atmosferoje yra 1,5 karto, o CH₄ – 2,5 karto didesnė nei 1750-aisiais.
Tirpstantys ledynai
Apledėję Žemės plotai toliau mažėja: ypač tai pastebima Arktyje, kur jau nuo 2030-ųjų vasaromis gali nebelikti vandenyną dengiančio ledo. Be to, jau keturis dešimtmečius traukiasi kalnų ledynai – gyvybiškai svarbus vandens šaltinis milijardui žemumose gyvenančių žmonių.
Ataskaitoje nurodoma, kad net Antarktidos ledo plotai, kurie pastaraisiais metais netirpo ar netgi plėtėsi, „pernai ėmė trauktis“.
PMO taip pat paskelbė esanti sunerimusi dėl pasaulio jūrinės aplinkos.
„Vandenynas kasmet sugeria iki 30 proc. į atmosferą išmesto antropogeninio (atsiradusio dėl žmogaus veiklos) CO₂“, – pažymi organizacija.
„Tačiau tai turi didžiulę ekologinę kainą“, – priduriama ataskaitoje.
Dėl sugerto anglies dvideginio jūros rūgštėja, o tai turi potencialiai skaudžių pasekmių koralų rifams, akvakultūrai ir cheminei vandenyno sudėčiai.
„Prieš dešimtmetį mūsų užduotis buvo apibūdinama kaip „išvengti nesuvaldomo, suvaldyti neišvengiama padėtį“, – sakė Londono universiteto koledžo klimatologijos profesorius Chrisas Rapley (Krisas Replis).
Atsižvelgus į PMO ataskaitą, „dabar ji turėtų būti perfrazuota į „susidurti su neįsivaizduojama padėtimi“, pridūrė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...