- technologijos.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
NASA ekspertai nustatė gigantiško Antraktidos plyšio ilgį – 112 kilometrų. Plyšys veriasi viename iš pažeidžiamiausių pietinio žemyno ledynų.
Plyšio ilgis – 112 km, plotis – 100 m, o gylis – 500 m. Jo atsiradimas liudija apie ledo masyvo irimą ir netrukus atsirasiantį mega ledkalnį, kurio plotas bus ~6500 km².
Plyšys susidarė Larseno ledyne, o tiksliau, jo dalyje, vadinamoje Larsen C. Pažymėtina, kad šelfinis ledynas aktyviai irti pradėjo antroje XX amžiaus pusėje. Ekspertai mano, kad gigantiškas plyšys pasirodė gan neseniai. Tad, ledo masyvas ỹra itin sparčiai. O dar svarbiau, kad plyšys ir toliau ryžtingai auga.
Kai Pietų pusrutulyje bus vasara, ledynas virs didžiuliu ledkalniu, kurio plotas prilygs JAV Delavero valstijos plotui. Ekspertų nuomone, Larseno C irimas paspartins kontinentinių Antarktidos ledynų tirpsmą ir slinkimą – dabar juos sulaiko yrantis ledynas. Galiausiai dėl to Pasaulinio okeano vandens lygis pakils 82 cm.
Reikia pažymėti, kad Larseno ledynas yra trečias pagal dydį šelfinis (tai yra, gulintis ant vandens) Antarktidos ledynas. Dešimtis tūkstančių metų jis buvo stabilus, tačiau pastaraisiais metais neteko dviejų iš trijų savo stambiausių ledo masyvų.
1995 metais nuo pagrindinio Larseno ledyno masyvo atskilo Larsen A. Iš Larsen B teliko nuolaužos. Visais atvejai ledynas iro staigiai.
Mokslininkai ilgai manė, kad klimato kaita labiausiai gresia šiaurinėms antžeminio ledo atsargoms. Tačiau naujos išvados darsyk įrodo, kad ne tik joms. Anksčiau pranešta apie globalaus atšilimo sukeltą katastrofą Arktyje. Šiaurės ašigalyje užfiksuotas temperatūros normos viršijimas 20 °C.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...