- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pavasariui persiritus į antrą pusę, sodininkai jau kibo į darbus visu pajėgumu: reikia ir šiltnamius uždengti, ir daržoves sodinti, ir medžių šakas genėti. Lauko darbų nestigs iki pat vėlyvojo rudens ir, deja, ne visi jie yra malonūs.
Lauko darbų sezonas – ilgas
Kaip pasakoja Kauno rajone esantį medelyną puoselėjantis biomedicinos mokslų daktaras, sodininkas Kęstutis Malinauskas, lauko darbų sezonas prasideda dar ankstyvą pavasarį ir nuo pat darbų pradžios persekioja klausimas, ką gi daryti su nupjauta žole ar nuvytusia augmenija, vaisių, daržovių likučiais.
Su pirmosiomis žaliosiomis atliekomis susiduriama jau kovo mėnesį, kai pradedami genėti uogakrūmiai, vaismedžiai bei dekoratyviniai augalai. Žaliųjų atliekų netrūksta ir vasarą, kuomet atsiranda vaisių, daržovių perteklius ir, deja, ne visi jie yra suvartojami. Taigi, lauko darbų sezonas trunka iki pat rudens pabaigos, kai nukrenta paskutiniai medžių lapai, kuriuos irgi reikia sutvarkyti – sugrėbti, sunaikinti.
Dar vienas svarbus darbas pavasarinio švarinimosi sąraše – vejos vėdinimas (aeravimas), kuomet pašalinamas negyvos žolės sluoksnis, senos šaknys, samanos, kad vėliau būtų galima džiaugtis žaliuojančiu vejos kilimu. Priklausomai nuo vejos ploto susikaupia ir atitinkamas atliekų kiekis, kuriuo irgi reikia tinkamai pasirūpinti.
Nuima dalį naštos
Sutvarkyti žaliąsias atliekas – didelis darbas. Kai prasideda medžių genėjimo sezonas, turimoms atliekoms sutvarkyti gali prireikti ir ištisos savaitės. Visgi tai – momentinis darbas: padarai ir ramu, ir iki kitų metų daugiau reikalų su šakomis nebeturi. Daugiau darbo yra daržininkystės klausimu – derlių galima ir kartą per savaitę nuimti, tada kaskart reikia pašalinti organines liekanas.
Vienas iš būdų, kaip pašalinti žaliąsias atliekas – kompostavimas. Tačiau didžiajai daugumai žaliųjų atliekų turėtojų toks laiko bei priežiūros reikalaujantis procesas sukelia ir papildomų rūpesčių.
Pasak ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ vykdomosios direktorės Daivos Skrupskelienės, žaliųjų atliekų tvarkymo problemą jau ėmėsi spręsti ir atliekų tvarkytojai.
Šalia įprastų komunalinių ir antrinių žaliavų tvarkymo, statybinių bei didžiųjų atliekų išvežimo paslaugų gyventojams jau siūloma ir sezoninė žaliųjų atliekų išvežimo paslauga.
Aktualu ne tik sodininkams
Tokia paslauga ypač pravers ne tik sodininkams, bet ir tiems, kurie turi kad ir nedidelį plotą žaliuojančios augmenijos.
Žaliųjų atliekų tvarkymas daugeliui jau yra tapęs nuolat kamuojančia problema, mat jų negalima deginti ar tiesiog mesti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Tuo tarpu namų ar sodo kieme stovintis žaliųjų atliekų surinkimo konteineris padeda šią problemą lengvai išspręsti ir yra gera išeitis tiems, kurie neturi poreikio pasigaminti vertingos organinės trąšos – komposto.
Nemokamai suteikiamas specialus konteineris talpina 240 litrų žaliųjų atliekų – žolės, medžių lapų, piktžolių, gėlių, šieno ir kitų. Tarp šių atliekų jokiu būdu neturėtų atsidurti buitinės atliekos, pakuotės, pavojingos, taip pat degančios ar karštos atliekos, pavyzdžiui, žarijos ar pelenai.
Estetiškai atrodantį konteinerį galima statyti ir sodo, ir namų, ir netgi įmonės kieme. Be to, juo galima dalintis ir su kaimynais – lengva sutaupyti, jei patys sukaupiate tik nedidelį kiekį žaliųjų atliekų. Paslaugai taikomas fiksuotas mokestis, todėl ir išlaidos – vienkartinės. Konteineris yra ištuštinamas kas dvi savaites, o pasibaigus sodininkystės sezonui – išvežamas. Taip pat atliekų išvežimo grafiką bet kada galima patogiai pasitikrinti internetiniame puslapyje arba nemokamoje „Eco App“ programėlėje.
Žaliųjų atliekų išvežimo paslaugą Vilniaus, Širvintų, Trakų, Senųjų Trakų ir Lentvario miestuose bendrovė teiks viso sodininkystės sezono metu – nuo balandžio iki lapkričio 15 d. imtinai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...