- LRT inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilnietė Agnė, auginanti beplaukę – sfinkso veislės – katę, pasakoja savo augintinei į draugiją prieš dvi savaites iš kiemo parnešusi beglobį kačiuką. Šis, kaip vėliau paaiškėjo, turėjo blusų.
Vilnietė Agnė, auginanti beplaukę – sfinkso veislės – katę, pasakoja savo augintinei į draugiją prieš dvi savaites iš kiemo parnešusi beglobį kačiuką. Šis, kaip vėliau paaiškėjo, turėjo blusų.
„Blusas, regis, jau išnaikinau ant kailio užlašinusi specialių lašiukų, bet baiminuosi, kad blusomis jis galėjo pasidalinti ir su mano beplauke kate. Draugė mane ramina, kad blusos gali gyventi tik kailį turinčiuose gyvūnuose. Ar tai tiesa?“ – teiraujasi Agnė.
Veterinarė Rita Žilinskienė sako, kad tai – netiesa. „Žinoma, blusos gali užpulti ir beplaukes kates. Joms tai – dar blogiau, jas labiau alergizuoja. Kailio apsaugota oda nėra tokia jautri, o sfinksai yra jautrios odos gyvūnai“, – pažymi gydytoja.
Agnei ji pataria savo sfinkso veislės katei ant odos taip pat užlašinti lašiukų nuo blusų. Katėms tai esą viena veiksmingiausių ir patogiausių priemonių apsaugoti nuo blusų. „Lašiukai veikia ilgesnį laiką, apsaugo nuo įkandimų“, – sako gydytoja. Ji tikina, kad, užlašinus šio preparato, blusos turėtų išnykti per parą.
Tačiau R. Žilinskienė atkreipia dėmesį į tai, kad mažieji vabzdžiai gyvena aplinkoje, o ant gyvūnų – tik maitinasi. „Po to jos deda kiaušinius, kiaušinėliai krenta į aplinką. 80 proc. blusų gyvena aplinkoje: lėliukės, kiaušinėliai ir lervutės. Visas vystymosi ciklas vyksta aplinkoje“, – pabrėžia R. Žilinskienė.
Norintiems savo namus nuo jų išvalyti, teks įsigyti specialaus purškalo ir juo išpurkšti namus. „Bet apskritai apsisaugoti nuo blusų – neįmanoma, nes blusų kiaušinėliai yra lipnūs, jų nesusiurbia paprasti siurbliai. Jie prilimpa prie daiktų, prie batų. Taigi kiaušinėlių namo galima parsinešti ir ant avalynės“, – teigia veterinarė.
Tam tikroje temperatūroje kiaušinėliai gyvena iki metų. Blusos, pajutusios gyvūno šilumą, infraraudonuosius spindulius, neriasi ir ant gyvūno užšoka pasimaitinti. „Vieną kartą pasimaitina ir joms to užtenka, padeda kiaušinėlius. Kiaušinėliai vėl byra į aplinką ir vėl uždaras ratas“, – sako R. Žilinskienė.
Paklausta, ar šeimininkas reiktų sunerimti, kad ir juos gali užpulti augintinius kankinančios blusos, gydytoja ramina – gyvulinės kilmės blusos, besimaitinančios šunų ir kačių krauju, žmonėms esą nepavojingos. „Mes jiems esame šiek tiek per šalti. Tiesiog neskanūs“, – juokauja gydytoja. Ji vis dėlto priduria, kad žmogų blusos gali alergizuoti, tačiau jam tikrai neįkąs.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo1
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų17
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...