Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?

  • Teksto dydis:

Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, širdinių aralijų, praneša LNK.

„Galėtų būti širdinių aralijų lapai. Apskritai, širdinė aralija kaip augalas yra tonizuojantis. Patys lapai turi daug bioaktyvių medžiagų, kurios gali pagerinti organizmo funkcijas. Taip pat pasižymi antioksidaciniu aktyvumu“, – sakė V. Januškevičė.

Mokslininkė sako atradusi, jog augalai gali pakeisti daug pridėtinio cukraus turinčius produktus.

„Lapai gausūs fenolinių junginių, jie taip pat gali būti maistas mūsų žarnynui“, – tikino mokslininkė.

Lapai turi daugiau vitaminų nei uogos.

„Tyrinėjome aktinidijų lapus ir uogas, kurios yra biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis. Lapai visko turėjo daugiau. Aišku, uogos yra skaniau, bet lapus irgi galima naudot arbatoms, funkciniams ingredientams“, – teigė vyresnioji mokslo darbuotoja Laimė Česonienė.

Kol ne visi medžiai sužaliavę, norint rasti vitaminų užtenka apsidairyti savo kieme, kur jau žaliuoja kiaulpienės, meškiniai česnakai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Lapas yra didžiulis fabrikas. Žmogui turbūt nepavyks tiksliai atkurti, kas vyksta lapuose. Ten vyksta šimtai biocheminių reakcijų. Lapus valgom įvairių lapinių daržovių, miške randam daug valgomų augalų lapų“, – kalbėjo L. Česonienė.

Bemaž pirmosios žaliuoti pavasarį pradeda garšvos. Nors dažnas jas laiko piktžolėmis, mokslininkai deda ant stalo.

Visgi kramsnoti žalių lapų nusiskynus nuo medžio nerekomenduojama, juos reikia paruošti.

„Sumaltume iki smulkesnių miltelių išdžiovinę arba juos pafermentuotume ir naudotume užpilti arbatai. Arba juos dar galima blanširuoti. Pavyzdžiui, vynuogių lapus nublanširavę, t. y. užpylę karštu vandeniu galime naudoti kaip pagrindą įvynioti pakepintas daržoves ar mėsos faršą“, – aiškino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo mokslininkė Paulina Martusevičė.

Valgant lapus, pavyzdžiui, svarainių, šaltalankių, galima apsisaugoti nuo žalingo saulės poveikio.

Visgi reikėtų būti atsargiems, nes daug lapų būna panašių ir nuodingų.

„Žmonės, nepažįstantys augalų, meškinio česnako lapus gali lengvai supainioti su pakalnutės lapais, kurie yra nuodingi. Todėl reikėtų pasikaustyt botaniškai einant į mišką rinkti augalų“, – teigė L. Česonienė.

Bene naudingiausi pavasarį – pumpurai.

„Kas pavasarį užauga, pavyzdžiui, pumpurai, tai juose sutelkta visa metų gyvybė, ką augalas turės šiemet. Žinoma, jei nuvalgysi savo kieme pumpurus, tai paskui nebus nei lapų, nei ūglių“, – sakė vyresnioji mokslo darbuotoja.

Nei augalų, nei lapų nereikėtų rinkti maišais. Viena pagrindinių žolininko taisyklių – rinkti ne viską, o ketvirtadalį: 25 proc. 0 tau, o 75 proc. turi likti gamtai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Stebėtojas

Stebėtojas portretas
Nebenusigrybaukit.

tai

tai portretas
gal karvės pradės mėsą ėsti , žmonės žolę ? )

daktaras

daktaras portretas
Sudai geriau
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių