- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Neapleidžia: Amalių sodininkai Remigijus Visockas, Albinas Budraitis ir Algimantas Jonaitis kiek galėdami švarina Amalės pakrantes.
-
Prašymas: ši sunkiai sutvarkoma Amalės atkarpa srūva soduose, tarp Draugystės ir Elektrėnų gatvių, šaukiasi pagalbos.
-
Siekis: per Amalių sodininkų bendrijos terotoriją srūvančią Amalę sodininkai siekia sutvardyti, patys tvirtindami upelio pakrantes.(upelis tarsi lovyje)
-
Ar pasieks Amalės metamorfozę?
-
Ar pasieks Amalės metamorfozę?
-
Ar pasieks Amalės metamorfozę?
-
Ar pasieks Amalės metamorfozę?
-
Ar pasieks Amalės metamorfozę?
-
Ar pasieks Amalės metamorfozę?
-
Ar pasieks Amalės metamorfozę?
-
Ar pasieks Amalės metamorfozę?
Amalių bendruomenė “Amalė“, ketinanti atgaivinti Amalės upelį ir kartu apsiginti nuo vis pasitaikančių jo potvynių, siekia informaciniu stendu atkreipti į tai miesto valdžios ir visuomenės dėmesį.
Amalė – maždaug 6,2 km ilgio natūraliai susiformavęs upelis, ištekantis iš Davalgonių miško, surenkantis paviršinius rytinės Kauno miesto dalies vandenis ir įsiliejantis į Nemuną Petrašiūnuose. Plečiantis pastarajam rajonui Kauno HE statybos metu, upelis buvo kanalizuotas – veržli jo tėkmė įsprausta į betoninius vamzdžius. Šiandien didžioji upelio dalis, apie 4,7 km, paslėpta lietaus nuotekų vamzdžiuose – vanduo srūva po asfaltu. Laisvai upelis teka tik pro Amalių sodus.
„Už tokį upelio įkalinimą baudžiami ne tie, kurie tai padarė, o mes, vietos gyventojai – upelis dažnai patvinsta. Pilant lietui, po Petrašiūnais paklotas Amalės kolektorius ir upelio pralaidos Amalių bendrijos soduose nepajėgūs praleisti didelio lietaus vandens srauto, jo nešamų įvairių nešmenų nuo atvirų upelio šlaitų. Dėl šios priežasties dažnai, o ypač šiais metais, užtvindomi Amalių sodų sklypai, esantys greta upelio. Mūsų, Amalių bendruomenė, pritrūkusi kantrybės – prašė pagalbos įvairiose valdžios institucijose, bet liko be atasko. Todėl nutarėme dar kartą atkreipti Kauno valdžios ir kartu visuomenės dėmesį į Amalės dabartinę apverktiną būklę ir jos praeitį, šioje teritorijoje įrengdami tam skirtą stendą“, – kalbėjo Amalių bendruomenės "Amalė“ pirmininkas Remigijus Antanas Visockas.
Amalių bendruomenė „Amalė“ savo parengtame stende ne tik ragina atgaivinti ir, kiek įmanoma, išlaisvinti upelį, bet ir primena kai kuriuos istorinius momentus, tampriai susijusius su šiuo dešiniu Nemuno intaku. „Kadaise Amalės vandenys visai kitaip garmėjo. Šalia upelio kūrėsi darbštūs žmonės, o tarpukariu čia klestėjo dvaras, kuriame pažangiu ūkiu stebino agronomo išsilavinimą turėjęs dvarininkas Jonas Sadūnas. Dvare buvo gausi karvių banda, šiltnamiuose auginamos ankstyvosios daržovės, derėjo apynių plantacijos. Užtvenkęs Amalę, dvarininkas augino karpius. Apmaudu, kad šis Nemuno intakas dabar paverstas nuotekų kloaka", – apgailestavo R.Visockas.
Pašnekovas sakė nežinąs tikrosios Amalių pavadinimo kilmės (viena iš versijų – iš augalo „amalas“ pavadinimo), tačiau žinąs, kad čia iki maždaug 1880 m. buvo Napoleono karių kapai – rasta ano meto ginklų bei amunicijos. Vėliau šioje vietoje buvo laidojami Žemutinių Amalių gyventojai.
Kapinaitės yra saugomos valstybės. Tarpukariu Amaliuose veikė Kriminalinės policijos šunynas, kuriame buvo dresiruojami šunys nusikaltėliams sekti.
Pasak R. Visocko, stendas, kuris ragina atgaivinti Amalę ir išsaugoti šį upelį ateities kartoms, bus atidengtas Chemijos gatvės slėnyje, šalia Amalių geležinkelio pervažos, lapkričio 26 d., 14 val. Renginyje dalyvaus kauniečių folkloro ansamblis „Žaisa“, pasivadinęs jau kito – anapus Nemuno, jo kairiojo intako – Žaisos upelio vardu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...