- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atėjus pavasariui ir polydžio vandeniui kylant vis aukščiau, gyventojai dažnai pastebi, kad dėl apsemtų pievų, užliejamų sodybų ir namų kaltas „laukiniu inžinieriumi“ vadinamas bebras.
Žemės, miško, vandens telkinio sklypo savininkams, valdytojams ar naudotojams, medžioklės plotų naudotojams leidžiama ištisus metus rankinėmis ir mechaninėmis priemonėmis, išskyrus sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas, ardyti bebrų pastatytas užtvankas tose bebravietėse, kur dėl bebrų veiklos daug žalos gali būti padaryta automobilių keliams, geležinkeliams, vandens saugyklų pylimams, pastatams ar melioracijos statiniams, taip pat jeigu dėl pastatytos užtvankos semiami žemės ūkio pasėliai ar kitos naudmenos ar miškas arba užtvanka yra ekologiniu bei kultūriniu požiūriu vertingoje upėje.
Pakėlę vandens lygį ir užtvindę didesnius plotus, mažieji užtvankų statytojai sukelia dirvos pelkėjimą, daug kur nugraužia ar pažeidžia ežerų, upių pakrančių medžius. Neretai pasitaiko ir atvejų, kai žmonės užtvanką išardo, o bebras jau kitą dieną renčiasi naują tame pačiame upės ruože, todėl norėdami, kad bebras „išsikraustytų“ gyventi kitur, žmonės turi tai daryti itin sumaniai. Vis dėlto aplinkosaugininkai primena, kad ardyti bebrų užtvankas reikia civilizuotai – bebraviečių negalima sprogdinti, o taip pat naudoti priemones, kurios paveiktų ne tik bebravietę, bet ir darytų žalą žuvims, pakrantės augalijai ar kitiems aplinkos elementams.
Nuo 2003 m. šalyje bebrų populiacijos gausa reguliuojama juos medžiojant. Šiuos gyvūnus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 1-osios iki balandžio 15-osios pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatytą tvarką.
2015 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 43 tūkst. 802 bebrai. Per 2015-2016 m. medžioklės sezoną jų sumedžiota 19 tūkst. 293, tačiau kadangi bebrų populiacija yra labai gyvybinga ir greit besiveisianti, jau 2016 m. jų Lietuvoje suskaičiuota 40 tūkst. 618.
Nors šiandien bebrai yra įprasti medžiojamieji gyvūnai, tačiau XX a. pirmoje pusėje jie šalies teritorijoje buvo beveik išnykę. Pokario metais bebrai buvo reaklimatizuoti, juos įvežant iš Rusijos Voronežo srities, dalis jų Nemuno baseino upėmis plito iš aborigeninės populiacijos židinių, išlikusių Baltarusijoje. 1950 m. Lietuvoje gyveno 58 bebrai, 1960 m. – 700. 1970 m. suskaičiuota jau 5 tūkst. 900 bebrų ir 30 jų leista sumedžioti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų13
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai6
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas2
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Sodininkams ir daržininkams balandis – didžiųjų darbų mėnuo
Sodininkams ir daržininkams – darbymetis: reikia apsirūpinti sėklomis, sodinukais ir planuoti derlių. Nesate tikri, ar nieko nepamiršote? Apželdinimo kursų įkūrėja Lina Liubertaitė sudėliojo svarbiausius akcentus ir priminė, kokiems la...
-
Veterinarijos gydytoja: augintinio gerovė – šeimininko atsakomybė4
Kiekvienas gyvūnų mylėtojas pritars, kad augintinis kasdienybei suteikia daug meilės, džiaugsmo ir gerų emocijų. Veterinarijos gydytoja Ugnė Černiauskaitė primena, kad, norint užtikrinti gerą gyvūno savijautą, svarbu kruopščiai pasirūpin...