- Jolita Budrytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pavasaris gamtosaugininkams yra intensyviausio darbo metas, nes per nerštą nemažai žvejų nepaiso draudimų ir bando gaudyti žuvis neteisėtais būdais. Nuo balandžio pradžios iki gegužės pabaigos išaiškinama daugiausia pažeidimų, gamtos saugotojai dažniausiai dirba naktimis ir savaitgaliais.
Sužalotos žuvys gaišta
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas Vitalis Marozas pasakojo, kad didžiausia dalis gamtosaugininkų pričiuptų žvejybos taisyklių pažeidėjų būna neįsigiję žvejo mėgėjo bilieto arba kortelės. Kontrolė, ar žvejai atlikę šią prievolę, atima daugiausia gamtosaugininkų laiko. Dažniausiai įkliuvusieji teisinasi tiesiog pamiršę įsigyti bilietą, kiti viliasi, kad liks nepastebėti. Per metus tokių užuomaršų nutveriama keli šimtai.
Kur kas šiurkštesni pažeidimai yra žvejyba tinklais bei kitomis neleistinomis priemonėmis ir būdais. Draudžiami žvejybos įrankiai yra visų rūšių ir dydžių tinklai, neleistinos žuvų gaudyklės, žeberklai, kabliavimo įnagiai, kai didžiulį trišakį kablį bandoma vilkti ir pakirsti žuvis už šono.
„Kabliavimo būdu gaudoma, kai daug žuvų susiburia į vieną vietą, dažniausiai neršto metu. Tokiais trišakiais sužalojama labai daug žuvų, kabliai jas užkabina už įvairių kūno vietų, o sužeistos jos dažniausiai žūva. Taip dažniausiai gaudomi karšiai, sterkai, Todėl žvejyba kabliuojant laikoma šiurkščiu žvejybos būdu, gaila, bet būtent taip elgiasi nemažai žvejų“, – paaiškino V.Marozas.
Būtent tokių pažeidimų yra apie 15 proc., palyginti su visais, išaiškinamais gamtosaugininkų. Inspektoriai žino brakonierių mėgstamiausias vietas.
Užkietėjęs brakonierius nesiliauja
Prieš kelerius metus rudeninio šlakių neršto metu pareigūnai vieną brakonierių per porą mėnesių pagavo keturis kartus. Vieną kartą jis buvo prisigaudęs šlakių ir lašišų, tad pareigūnai apskaičiavo, kad šis vyras gamtai padarė 12 tūkst. eurų žalą.
Šis brakonierius yra vienas piktybiškiausių Klaipėdos regione. Tik tada, kai už kriminalinius nusikaltimus nuteistas pusmečio laisvės atėmimo bausme vyras buvo pasiųstas už grotų, gamtosaugininkai gavo atokvėpio.
O neseniai brakonierius vėl įkliuvo Ketvergių karjero tvenkinyje žvejodamas tinklais. Darbo neturinčiam vyrui neteisėta žvejyba yra pragyvenimo šaltinis. Šis žmogus renkasi vis kitus vandens telkinius ir veikia vienas, todėl jį susekti nelengva.
Griežtesni įstatymai pakeitė padėtį
„Stebėdami kelerių pastarųjų metų tendencijas džiaugiamės, kad kuo toliau, tuo mažiau žmonių ryžtasi pažeisti žvejybos taisykles. Manau, kad prieš penkerius metus dešimteriopai padidintas gamtai padarytos žalos vertinimas turėjo didžiulę įtaką brakonierių elgesiui. Iki tol jie nebijodavo rizikuoti, nes nedidelė suma už gamtai padarytą žalą jų nebaugino. Tada neretas išdrįsdavo žuvis gaudyti tinklais. Tačiau, kai prieš ketverius metus visa Lietuva išgirdo, kad Kretingos rajone pričiupti brakonieriai turės atlyginti 60 tūkst. litų įvertintą gamtai padarytą žalą, šiurkščių pažeidimų skaičius labai greitai pradėjo mažėti. Netrukus jų sumažėjo perpus“, – tikino V.Marozas.
Gamtosaugininkai vis dažniau sulaukia žmonių pranešimų apie brakonierių veiklą. Į tokius skambučius pranešimų priėmimo centro budėtojai reaguoja ir savaitgaliais, ir naktimis.
Su gamtosauga nesusiję žmonės nebijo skambinti ir domėtis, ar pastebėta kitų asmenų veikla teisėta. Dažniausiai jie įspėja pažeidėjus, kad praneš apie jų vykdomą piktadarybę prieš gamtą, ir tik jeigu brakonieriai nesiliauja, praneša aplinkos apsaugos inspektoriams.
Kniaupo įlankoje ir Krokų lankoje žvejoti draudžiama visus metus. Ten veisiasi ir visus metus gyvena labai daug žuvų, todėl šios vietos bene labiausiai vilioja brakonierius. Kai žalos gamtai įvertinimas pastebimai padidėjo, juos beveik pavyko atpratinti nuo noro pagauti grobį.
Kuršių mariose dažniau įkliūva žvejai, susigundę nepaleisti mažesnių nei leidžiama žvejoti žuvų.
Ginklai – tik pagąsdinimui
Prieš 15 ar 20 metų gamtos inspektoriai į reidus važiuodavo apsiginklavę automatais. Nors brakonieriai ne visada pagaudavo labai daug žuvų, bet elgdavosi itin įžūliai ir net pavojingai. Tokie laikai jau sena praeitis.
Dabar inspektoriai taip pat turi tarnybinius ginklus, tačiau kontroliuodami žvejus jų nenaudoja.
Kai žvejyba elektros žūklės aparatais tapo kriminaliniu nusikaltimu, brakonierių su tokiais aparatais nutveriama vos vienas kitas per kelerius metus.
Kuršių mariose pastaruoju metu gerokai sumažėjo ir brakonierių paliekamų tinklų. Prieš aštuonerius metus inspektoriai per metus ištraukdavo iš marių iki 20 kilometrų tinklų, dabar jų randama tik apie poros kilometrų ilgio.
Ne vienas žvejys džiaugiasi, kad aktyviai dirbantys gamtosaugininkai suteikia vilčių, jog žuvų vandens telkiniuose daugės.
Statistika
Klaipėdos regione inspektoriai patikrino
2017 m. – per 7 tūkst. žvejų mėgėjų,
2016 m. – apie 6 tūkst.,
2015 m. – 5,5 tūkst.,
2014 m. – apie 6 tūkst.
2013 m. – 9,5 tūkst.
Žvejo bilieto neturėjo, aplinką šiukšlino ir žvejybos sąlygų nesilaikė
2017 m. – 699 asmenys,
2016 m. – 364 asmenys,
2015 m. – asmuo.
Nustatyti šiurkštūs žvejybos taisyklių pažeidimo atvejai
2017 m. – 111,
2016 m. – 186,
2015 m. – 161.
Apskaičiuota žala žuvų ištekliams
2017 m. – 29 tūkst. eurų,
2016 m. – 48 tūkst. eurų,
2015 m. – 55 tūkst. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos jūrų muziejuje – pirmieji ruoniukai-pamestinukai
Šį sekmadienį į Lietuvos jūrų muziejų atgabentas pirmasis šiemet pajūryje rastas išsekęs Baltijos pilkųjų ruonių jauniklis. Apie jį pranešė žmonės, pastebėję gyvūną krūmuose ties molu Smiltynėje. ...
-
Jungtinėje Karalystėje – sumaištis: žmonės masiškai atiduoda gyvūnus į prieglaudas3
Vis daugiau britų atsisako savo augintinių dėl augančių pragyvenimo išlaidų. Gyvūnų prieglaudos sako sulaukiančios rekordinių skaičių atstumtų keturkojų. ...
-
Vandens telkiniuose draudžiama plaukioti laivais su vidaus degimo varikliais6
Nuo šeštadienio visuose vandens telkiniuose draudžiama plaukioti laivais su vidaus degimo varikliais. Šis draudimas galios iki kovo 31 dienos, pranešė Aplinkos ministerija. Išimtis taikoma tik vandenų keliuose, taip pat ...
-
Miškų tarnyba: pušinis pjūklelis reikšmingos žalos pušynams Ignalinoje šiemet nedarys2
Pušiniam pjūkleliui pernai pažeidus apie 6,7 tūkst. hektarų Ignalinos rajono miškų, Valstybinė miškų tarnyba (VMT) teigia, kad šiemet pušynų lajų pakenkimai bus „nepavojingi ir menki“. ...
-
Tirpstančių ledynų prognozė: Europos šiemet laukia šilta ir sausa vasara7
Mokslininkai įsitikinę, kad stebint Grenlandijos ledo dangos tirpimą galima nuspėti vasaros orus Europoje. ...
-
Šiauliečiai piktinasi: nukirstas istorinis Spaudos ąžuolas3
Istorinis, prieš beveik 100 metų Šiauliuose pasodintas Spaudos ąžuolas – nukirstas. Vietoj jo ir dar dviejų klevų už mėnesio bus pasodinti trys nauji brandūs medžiai, tačiau šiauliečių šis faktas nedžiugina. Žmon...
-
Ceikinių g. ąžuolą nukirtę NT vystytojai miestui išmokės 150 tūkst. eurų kompensaciją6
UAB „Rinktinės NT“, be leidimo nukirtusi ąžuolą sostinės Ceikinių gatvėje, Vilniaus miesto savivaldybei sumokės 150 tūkst. eurų kompensaciją. Sostinės savivaldybė nurodo, kad lėšas panaudos apželdinimo projektams. ...
-
Viena baisiausių ligų, kuri gali pražudyti jūsų augintinį: kaip apsaugoti?
Žmonėms saugantis erkių platinamo erkinio encefalito ar laimo ligos, veterinarijos gydytojai perspėja apie keturkojams pavojingas erkių pernešamas ligas. Viena iš jų – babeziozė. Plačiau apie šią ligą, kuria dažniausiai su...
-
Teršiate aplinką? Galite netekti turto8
Aplinkos teršėjai gali netekti turto. Tokią tvarką įteisinti siūlo Aplinkos ministerija. Tiesa, baudos už aplinkos teršimą niekur nedingtų. Kokio turto gali netekti teršėjai ir kodėl jau galiojančių baudų jiems nepakanka, pasa...
-
Po beveik metų trukusios reabilitacijos į Baltiją sugrįžo ruoniukė Kaniukė2
Saulėtą ketvirtadienio vidurdienį 20 km nuo kranto į Baltijos jūrą panėrė Baltijos pilkoji ruonė Kaniukė. Ji beveik metus buvo reabilituojama Lietuvos jūrų muziejuje. ...