- Rita Nekrošienė, Klaipėdos valstybinės kolegijos Geodezijos ir kraštotvarkos katedros docentė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Puikiai tiek laukinėje gamtoje, tiek sodybose vešintys čiobreliai turtingi daugeliu vertingų savybių. Jie tinkami ne tik aromatingai arbatai ruošti ar patiekalams gardinti, bet ir puikiai pritaikomi kaip dekoratyviniai augalai sodyboms apželdinti.
Žinoma šimtai rūšių
Čiobrelis – notrelinių šeimos augalų gentis. Tai kosmopolitai, plačiai naudojami maistiniai, vaistiniai ir prieskoniniai augalai. Daugelis jų – itin dekoratyvūs.
Lotyniškas augalo pavadinimas Thymus, išvertus iš graikų kalbos, reiškia jėga arba drąsa.
Čiobrelis pasižymi stiprinančiomis ir gaivinančiomis savybėmis. Tai kvapus augalas, turintis gulsčius arba kylančius sumedėjusius stiebus, lapai smulkūs, žiedai sutelkti galvelės pavidalo žiedynuose.
Gentyje yra apie 350 rūšių. Lietuvoje plačiau paplitusios kelios: paprastasis, vaistinis, citrininis, keturbriaunis čiobrelis.
Vaistinis čiobrelis kilęs nuo Viduržemio jūros pakrančių, kur savaime auga kalnuose. Auginamas daugelyje Europos šalių, Kaukaze, Kryme, Lietuvoje retas.
Tai daugiametis 20–30 cm aukščio puskrūmis. Žiemoja su lapais, šaltuoju sezonu augalą rekomenduojama pridengti. Žiemą viršutiniai lapai nuo šalčio paruduoja, o apatiniai išlieka žali.
Naujus ūglius pradeda leisti balandžio viduryje, o pražysta birželio pradžioje ir žydi 30–40 dienų. Liepos pabaigoje rugpjūtį subręsta sėklos. Jų nenurinkus, savaime pasisėja ir sudygsta.
Mėgsta saulėtas vietas
Paaugusius savaiminius daigelius galima persodinti į kitą vietą. Surinktos sėklos daigios dvejus metus, trečiaisiais daigumas sumažėja per pusę.
Sėjama pavasarį į inspektą arba tiesiai į lysvę, daigai persodinami kas 30 cm. Vienoje vietoje nepersodinti čiobreliai gali augti penkerius metus. Įsišaknija nesunkiai, tad iš prigludusios prie žemės šakelės, atsargiai nukirpus, gaunamas naujas kerelis.
Geriausiai auga saulėtoje, gerai įdirbtoje, puveningoje ir kalkingoje žemėje. Vasarą purenami lysvių tarpueiliai, jei augalai silpnai auga, patręšiama trąšomis. Vaistinė žaliava – šakučių viršūnėlės pjaunamos liepą. Džiovinama gerai vėdinamoje, tamsioje patalpoje. Vartojama tiek šviežia, tiek džiovinta žolė.
Biologiškai aktyvių medžiagų kiekį joje lemia įvairūs veiksniai. Aromatinių augalų kokybė – tai eterinio aliejaus kiekis ir sudėtis.
Privalumas – ir malonus kvapas
Pirmaisiais augimo metais gaunamas 500–600 kg/ha, antraisiais 1–2,5 t/ha orasausės žaliavos. Vaistiniai čiobreliai jautrūs besniegėms ir labai šaltoms žiemoms, augalai apšąla ar visiškai iššąla.
Keturbriaunis čiobrelis savaime auga Šiaurės, Vakarų ir Vidurio Europoje. Lietuvoje dažnas. Dažniausiai auga dirvonuose, sausose pievose, pakelėse, kalvose, šlaituose.
Tai iki 25 cm aukščio puskrūmis, žiemoja su lapais. Atželti pradeda gegužės pradžioje, žydi birželio rugpjūčio mėnesiais apie 65 dienas. Sėklos prinoksta rugpjūčio spalio mėnesiais.
Kaip ir kiti čiobreliai, dauginami sėklomis ir auginiais. Gerai auga kalkingoje, neutralioje arba silpnai rūgščioje, nedrėgnoje, nepiktžolėtoje dirvoje. Šios rūšies čiobreliai žiemoja nepridengti. Citrininis čiobrelis užauga iki 10–15 cm aukščio, lapai – šviesiai gelsvi, žalsvi, žiedai – rausvi, maloniai kvepiantys citrinomis.
Žydi gegužės birželio mėnesiais, auga laidžiame priesmėlyje. Tai yra šviesiamėgis augalas. Dėl malonaus kvapo dažnai sodinamas poilsio zonose, alpinariumuose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...