- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Delfinai smalsūs kaip vaikai ir nuolat žaidžia. Jie naudoja įrankius, buriasi į komandas vedami bendrų tikslų, o pažindintis su priešingos lyties atstovais dažniausiai traukia dviese ar trise. Dar prieš 5 mln. metų jų smegenys buvo didesnės nei žmogaus, o šiandien mokslininkai, apsiginklavę moderniausia garso įrašymo technika bei „Google“ genijų kurtais algoritmais, stengiasi iššifruoti jų skleidžiamus garsus. Atsakymai apie tai, kokias žinutes skleidžia delfinai, pateikiami gegužės mėnesio žurnale „National Geographic Lietuva“.
Prieš daugiau nei 50 mln. metų palikę kitus žinduolius ant kranto, delfinai išplaukė į vandenynus, o šiandien šie gyvūnai yra bene žinomiausias „nežemiško proto“ pavyzdys.
Iki šiol gyvūnus treniruojantys ir pasirodymus su delfinais rengiantys profesionalai nėra tikri, kaip keli delfinai geba suprasti komandas ir idealiai atkartoti vienas kito judesius.
„Kai per delfinų pasirodymą jų treneris gyvūnams duoda ženklą parodyti triuką, kurio delfinai dar nerodė šio pasirodymo metu, jie paklūsta. Po 180 kg sveriantys gyvūnai nugrimzta, dar sykį apsikeičia aukštais švilpesiais ir ima drauge pūsti burbulus. Paskui pradeda greta vienas kito suktis vilkeliu“, – žurnale „National Geographic Lietuva“.
Šį nuostabų elgesį galima paaiškinti dvejopai: arba vienas delfinas mėgdžioja kitą taip greitai ir tiksliai, kad jų tarpusavio koordinacija tėra iliuzija, arba tai visai nėra iliuzija ir jie švilpaudami po vandeniu tiesiogine prasme aptaria planą.
Delfinai yra visiškai kitokie nei žmonės. Jie mato sonarais ir taip tiksliai, kad iš 30 m atstumo gali nustatyti, ar daiktas metalinis, plastikinis, ar medinis. Jie netgi gali pasiklausę kitų delfinų echolokacinio kleksėjimo išsiaiškinti į ką šie žiūri. Jie nekvėpuoja automatiškai, jų akys juda nepriklausomai viena nuo kitos. Panašu, kad miegant vienu metu ilsisi tik pusė jų smegenų. Mokslininkai net juokauja, kad delfinai lyg ateiviai, drauge su mumis gyvenantys toje pačioje planetoje.
Delfinai yra nepaprastai šnekūs. Jie ne tik švilpauja ir spragsi, bet ir skleidžia garsius plataus diapozono paketus, vadinamus pliūpsniais, kuriais drausmina jauniklius ir nubaido ryklius. Šių garsų besiklausantys mokslininkai nuo seno spėlioja, ką jie galėtų reikšti, jei apskritai ką nors reiškia.
„Neabejotinai tokie bendruomeniški gyvūnai su tokiomis didelėmis smegenimis nešvaistytų energijos povandeniniams plepalams, jei toje artikuliacijoje nebūtų prasmingo turinio. Tačiau net po pusšimčio metų tyrimų niekas vis dar negali pasakyti, iš kokių pagrindinių elementų susideda delfinų artikuliacija ir kaip tie elementai derinami“, – konstatuojama straipsnyje.
Tik maždaug per pastarąjį dešimtmetį aukštų dažnių povandeniniais garso įrašymo prietaisais pavyko užfiksuoti visą delfinų garsų spektrą, tik per pastaruosius porą metų atsivėrė galimybė naujais duomenų analizės algoritmais atlikti prasmingą šių įrašų analizę.
Patikimi duomenys leidžia daryti prielaidą, kad mažiausiai vienas pastarąjį dešimtmetį plačiai tyrinėtas delfinų garsų tipas veikia kaip tam tikras nuorodinis simbolis. Delfinai vieni kitus identifikuoja ir kviečia skirtingais „žymimaisiais švilpesiais“. Manoma, kad dar būdamas jauniklis kiekvienas delfinas sugalvoja sau išskirtinį vardą ir juo naudojasi visą gyvenimą. Jūroje delfinai sveikinasi apsikeisdami žymimaisiais švilpesiais, ir, regis, ištisus dešimtmečius atsimena kitų delfinų švilpesius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo7
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų19
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...