- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietinga vasara, drėgnas oras, netvarkomi šabakštynai – visai tai pačios geriausios sąlygos šliužams intensyviai veistis ir plisti. Jų gausumą galima kontroliuoti prevencinėmis priemonėmis, todėl pirmiausiai reikėtų atsakingai prižiūrėti nuosavus žemės sklypus, viešąsias erdves – šienauti žolę, naikinti krūmynus, nuo žemės surinkti lentas ir kitus daiktus, po kuriais prieglobstį randa drėgmę mėgstantys šliužai.
Šią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo diskutuojama, ką daryti dėl šliužų invazijos. Ekstremaliųjų situacijų komisija rinkosi dėl susidariusio ekstremalaus įvykio – šliužų paplitimo Endriejavo seniūnijoje. Pasak šios seniūnijos seniūnės Laimutės Šunokienės, Endriejavo miestelyje gyventojai sunerimę, nes nebežino, kokių priemonių imtis ir apsisaugoti nuo šių pilvakojų. „Kad šliužų padaugėjo, pastebėjome jau prieš keletą metų, tačiau šiemet jų išties yra labai daug – jie iššliaužia ant pėsčiųjų takų, gatvių, ypač daug parke, kapinėse, prie tvenkinio, pakelėse. Savo valdose žmonės juos renka ir užpila druska – tuomet jie nugaišta, tačiau padėtis nesikeičia, šių gyvių nemažėja“, – situaciją seniūnijoje apibūdino L. Šunokienė. Regis, kitose seniūnijose tokios didelės problemos nėra, kiek daugiau šliužų pastebėta Vėžaičiuose.
Klaipėdos rajono savivaldybės ekologas, Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Remigijus Alšauskas kreipėsi į Aplinkos ministeriją. „Specialistas ministerijoje informavo, kad šliužus būtina rinkti ir naikinti, galima naudoti ir chemines priemones“, – reziumavo ekologas. Esą iš cheminių medžiagų tinkamas tik „Ferramol“, bet jis gana brangus – 1 pakelis kainuoja 11 eurų. Jo naudojimo būdas – nupjovus žolę, ją sugrėbti į krūvą ir aplink išbarstyti granules. Šis preparatas skirtas neprofesionaliems naudotojams. Preparato veiklioji medžiaga – geležies fosfatas – yra toksiškas šliužams ir sraigėms. Paragavę granulių šliužai po kelių valandų nugaišta.
Komisijos posėdyje dalyvavę Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė atkreipė dėmesį į tai, kad patys šliužai nėra tiesiogiai kenksmingi žmonių sveikatai, tačiau pasirinkti jų naikinimo būdai neturi sukelti grėsmės žmonių sveikatai. „Reikia išanalizuoti situaciją, įvertinti priežastis, lėmusias tokį šliužų pagausėjimą, bei visas įmanomas ir būtinas jų naikinimo bei dauginimosi prevencines priemones. Vien cheminių medžiagų naudojimas šliužų naikinimui viešosiose erdvėse gali neduoti laukiamo efekto. Pirmiausiai reikėtų imtis prevencinių veiksmų – šienauti žolę, kirsti krūmynus, susitvarkyti apleistus ūkinius pastatus. Kai neliks apleistų, drėgnų, šliužams veistis palankių teritorijų, kenkėjams nebebus sąlygų daugintis ir plisti, jų sumažės. Reikia panaudoti visas natūralias apsaugos priemones: šliužų rinkimą, slėptuvių naikinimą, gaudykles, užtvarus, natūralių vylių naudojimą. Kenkėjų kiekį galima reguliuoti ir melioracinėmis priemonėmis – sausinti dirvas“, – neabejojo A. Syminienė. Chemines medžiagas reikėtų naudoti tik tuomet, jei išvardyti būdai nepadeda susitvarkyti, labai atsakingai įvertinus jų poveikį kitai gyvajai gamtai, galimą patekimą į geriamojo vandens šaltinius – kastinius šulinius ir panašiai. Be to, dirbti su cheminėmis medžiagomis turi tik apmokyti tam darbui specialistai.
Komisijos posėdžiui pirmininkavusi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių pavaduojanti jo pavaduotoja Ligita Liutikienė pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri išsamiai išnagrinės susidariusią situaciją ir priims sprendimą dėl lėšų poreikio cheminių medžiagų įsigijimui, o kol kas gyventojai raginami apsitvarkyti, nusipjauti žolę, rinkti šliužus ir naikinti juos druska. Įvertinus cheminių medžiagų poreikį ir apskaičiavus, kiek tai galėtų kainuoti, lėšos būtų skiriamos iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo.
Interneto erdvėje – nemažai informacijos apie tai, kaip kovoti su šliužais. Teigiama, kad pavojingiausiais iš jų yra dirvašliužinių šeimai priklausantys šliužai. Lietuvoje yra užfiksuota atvejų, kai masiškai išplitę dirvašliužiai visiškai sunaikino didelius rapso pasėlių plotus. Didžiulę grėsmę tiek žmonių auginamiems augalams, tiek mūsų vietinėms ekosistemoms kelia invazinės rūšys, kurios yra pietinių Europos kraštų gyventojai, žmogaus pagalba išplitę po visą Europą. Užregistruoti jų antpuoliai daržuose, kai masiškai nugraužiami beveik visi daržo augalai. Šie gyviai pavojingi ir tuo, kad ekologine prasme yra labai agresyvūs, gali misti ir negyva augaline medžiaga, ir gyvais augalais, ir kitų šliužų gaišenomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...