- S. Paltanavičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors ir baigėsi upinių mašalų, kasmet pavasarį užaugančių pietų Lietuvoje, Nemune, skraidymo laikas, tačiau jų tebėra visur.
Lietuvoje liepa – pačios gražiausios vasaros metas. Tiesa, kol kas gamta mūsų labai nelepino. Tik dabar, rodos, baigsis vėsos periodas, plūstelės šiluma, ir mes vėl pasijusime ten, apie ką buvome svajoję. Jau kitą savaitę žadamas tikras vasaros karštis, kurio laukėme ir bijomės, juk ne visi jam esame atsparūs ir pasiruošę, ypač dabar, po tokios vėsos.
Kai kas klausia, ar šis vėsos periodas ką nors reiškia, ar gamta viską darė turėdama savo planų. Sunku būtų atsakyti, nes pati vėsa – daugelio gamtos reiškinių išraiška, savotiškas rezultatas. Koks jis išėjo, pasakyti nėra paprasta. Kita vertus, gamtos ciklai randasi dėsningai, vėsa ar karštis, sausra ar lietūs – taip pat. Tačiau kiek jie truks, tą gali lemti tik pati gamta.
Visiems, jau išbandžiusiems šių metų atostogų malonumus, į akis krito iki pat liepos buvusi ramybė. Net ir vakare prie laužo atzvimbdavo tik keletas uodų. Kitais metais vasaros viduryje uodai neleisdavo jaustis patogiai. Buvo galvojama, kad po ilgai trukusio lietingo periodo uodų pagausės. Tačiau lietaus vandenys susigėrė dirvon ir naujų balučių neužpildė, taigi vietų veistis uodams neatsirado.
Tiesa, nors ir baigėsi upinių mašalų, kasmet pavasarį užaugančių pietų Lietuvoje, Nemune, skraidymo laikas, tačiau jų tebėra visur. Vakarop prie ežerų jie pradeda veltis į plaukus, leidžiasi ant atvirų veido vietų. Maži, įkyrūs, agresyvus, jie nebijo šakelės mosavimo, juos sunku nubaidyti. Iš kur šie mašalai? Jie tikrai ne iš pietų Lietuvos, o vietiniai, išsivystę čia pat, vandenyje, drėgname dirvožemyje. Priemonių jų gausai reguliuoti beveik nėra. Tačiau ar to reikia? Juk mašalai gyvena visai trumpai. Stojus sausiems, karštiems orams, jų tikrai taps mažiau.
Karščių pradžioje miškuose bus galima rasti nemažai grybų. Kol dirvožemis drėgnas, grybiena yra labai aktyvi. Jos vaisiakūniai – mūsų renkami grybai – auga ilgai, tačiau užaugę iš karto aptinkami vabzdžių. Surasti sveiką grybą dabar tikrai nelengva. Tačiau juk grybai, kaip ir kitos vasaros gėrybės, gamtos auginamos ne mums. Kiek rasime, tiek užteks – didysis grybavimo sezonas bus rugpjūčio gale.
Neskubėkime į miškus, dar palikime ramybėje žvėrių ir paukščių namus. Beje, dėl trikdymo žvėrys iš miškų vis dažniau patraukia į laukus, apsistoja pievose, krūmuose. Dabar dėl šių priežasčių jie daug intensyviau keliauja naktį, todėl, važiuodami tamsoje, būkime budrūs. Nežinia, kada į kelią išeis briedis, išbėgs šernai ar stirnos. Toks atsargumas apsaugos ir mus, ir gyvūnus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus
„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sakė biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriau...
-
Ieškomos ruonių auklės: gal susidomėsite?1
Ruonių gyvenimas Meno saloje prie Škotijos visai neblogas. Laukinė gamta ir daug paplūdimių pakrantėje gyvūnams prigulti. ...
-
Vilniečiai kviečiami į pavasarinę talką Žirmūnuose: „plika“ erdvė bus apsodinta krūmais
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia vilniečius gegužės 11 d. (šeštadienį) nuo 11 val. dalyvauti pavasarinėje sodinimo talkoje. Šalia pėsčiųjų tako bus pasodinta daugiau nei 2100 krūmų. ...
-
Prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės: bus išmėtyta per 500 tūkst. jaukų1
Antradienį prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, kurios metu iš orlaivių yra mėtomi jaukai, kurių viduje yra vakcina, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
Aplinkosaugininkas apie mieste pasiklydusius žvėris: tikrai nesiūlyčiau to daryti3
Vilniuje buvo pastebėtas klaidžiojantis stirninas. Apie žvėris mieste LNK reportaže pasakojo Aplinkos apsaugos departamento atstovas Sigitas Mikėnas. ...
-
Baltijos jūros pakrantėje – keistas reiškinys9
Į pajūrį pasivaikščioti nuvažiavę klaipėdiečiai palei Baltijos krantą stebėjo nedažnai matomą vaizdą, kuris vieniems priminė iš vandens gelmių kylantį purvą, kiti atpažino kasmetį gamtos reiškinį. Specialistai suskubo r...
-
Į saugomų augalų sąrašą įrašytos dvi lietuviškų laukinių orchidėjų rūšys1
Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas papildytas dviem gegužraibinių arba vadinamųjų lietuviškų laukinių orchidėjų rūšimis. ...
-
Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose – akcija „Baidarom“
Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose savaitgalį rengiama tvarkymo akcija „Baidarom“. ...
-
Storoji liepa ima byrėti7
Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Storoji liepa – po pastarosios žiemos kiek „sulyso“, nes atitrūko ir nulūžo dalis jos kamieno. Tačiau panašu, kad medis gyvybingas, ima žaliuoti. ...
-
Nuo antradienio žvejai turi paleisti didelius sterkus, lydekas, visus marguosius upėtakius3
Nuo balandžio 30 dienos įsigaliojus naujoms Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėms, reikės paleisti didesnius sterkus, lydekas, bet kokio dydžio marguosius upėtakius. ...