- LRT Radijo laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasaris daug kuo ypatingas – gamtoje jis, nors ir trumpas, bet su ryškiu charakteriu, dovanojantis žiemą ir pavasario nuojautas. Sunku būtų pasakyti, ko dabar bus daugiau – žiemos ar pavasario laukimo. Paprastai visa tai priklauso nuo mūsų – jei labai laukiame žiemos, matysime jos trupinius, o norėdami pavasario, iki valios patirsime ir jo priešaušrį. Tuo įsitikinsime net ir šiandien išėję į gamtą.
Kalendorius skaičiuoja paskutinį žiemos mėnesį, diena trunka devynetą valandų, o vasario 7 d. ji bus ilgesnė net dviem valandomis.
Dvi valandos naujos šviesos! Per tiek laiko galima nukeliauti toli toli. O ši šviesa jau regima be jokio prietaiso. Žiūrėkite, ir dabar rytas jau greitai švis, apie naują dieną paskelbs paukščiai. Nors orai mūsų nelepina saule, net ir apniukusią dieną viską daro šviesa.
Jau kurį laiką pavasariškai gieda didžiosios zylės. Tiesa, tam labai praverstų saulėta smagi dienelė – tada jos tilindžiuotų nesustodamos. Tačiau tik dabar jų balsai tapo „švarūs“ ir skardūs, nors geresnę klausą turintis gamtos draugas tikrai sulauks meto, kai jie bus dar gražesni ir skambesni.
Tas pat su geniais, kurie snapais tarškina sausas medžių viršūnes ir taip džiaugiasi naujomis nuotaikomis – atrodo, kad dabar šie muzikantai, kuriems gamta pagailėjo skardaus balso ir giesmių, dar tik mokosi, prisimena senąsias savo melodijas.
Sunku paaiškinti, kodėl taip yra, tačiau tik kovą genių išgaunamas garsas sklis toli per girią ir bus toks skambus. Vasarį, net tada, kai gerokai šalta, suokia girios paukščiai lipučiai, linksmiau ulba bukučiai, o vakarais pradeda skardenti naminės pelėdos.
Vasarį, kaip sako, gali įvykti visko. Tiesa, gamtai geriausia būtų šaltukas, ledas ir sniegas. Mums visiems labiausiai tiktų sniegas, gražus purus jo sluoksnelis. Pasakysime – kodėl. Antrą vasario savaitę Lietuvos miškininkai su pagalbininkais ruošiasi atlikti vilkų, lūšių ir kanopinių žvėrių apskaitą. Be šviežio sniego tą padaryti būtų labai sunku.
Svarbios pėdos
Taip, apskaitai būtinos tokios sąlygos. Sniegas yra lyg baltoji knyga, kurioje rašomi žvėrių ir paukščių pėdų raštai. Patiems žvėrims jie gal ir nėra tokie svarbūs, ypač vizualioji jų išraiška.
Žvėrys į pėdas nežiūri – jie jas skaito ir pažįsta nosimi. O žmonėms žvėrių pėdos svarbios. Todėl ir dabar suskubta organizuoti apskaitas ir išsiaiškinti, kiek vilkų Lietuvoje gyvena. Jų apskaitos daromos pagal vieną metodiką, duomenis apibendrina profesionalūs specialistai. Tačiau pirmiausia tuos duomenis reikia turėti...
O kadangi viskam pasiruošta, dabar tik reikia linkėti sniego – juk be jo žvėrių pėdų nepamatysi... Ir dar reikia pastabumo, nes narplioti vilkų pėdsakus nėra taip paprasta. Čia ne briedžiai ir ne šernai. Vilkai, ypač eidami per žmonių kelius, per pavojingas, atviras vietas, žengia į priekyje esančio žvėries pėdas.
Sunku pasakyti, kaip jiems pavyksta, tačiau tokį bendrą pėdsaką pažinti sunku. Juk nematyti, kad ėjo du, o ne vienas vilkas. Mums, žmonėms, taip neišeitų, o vilkams pavyksta gerai.
Štai vieną kartą Žuvinte jau prieš kelias dešimtis metų mes su kolegomis gamtininkais radome iš laukų į pelkę parėjusių vilkų pėdas. Sniegas buvo purus ir supratome, kad pagal visus požymius čia turėjo eiti tikrai ne vienas žvėris. Ne vienas – tai kiek? Ilgai ėjome pėdsaku, tik toli pelkėje vilkai išsiskyrė, pasiskleidė ir mes negalėjome nesistebėti – pasirodo, taip vienas paskui kitą vienom pėdomis keliavo 11 vilkų.
Toks skaičius viename pulke turėtų būti retenybė. Tačiau vilkai tokie jau žvėrys – apie juos mes lyg ir daug žinome, bet vargu ar įmanoma sužinoti viską. Juk tai slapus žvėris, jo pėdomis šiaip sau nepaseksi. Mums tik atrodo, kad mes jau žinome viską, kad galime su niekuo nesitardami spręsti apie vienos ar kitos rūšies, galbūt – net rūšių kompleksų, apsaugą, planuoti jų naudojimą.
Niekada taip negalvokite ir nedarykite. Gyvūnai yra per daug sudėtingi, o jų santykis su aplinka, su pasauliu, taigi – ekologija, yra sunkiai suprantami.
Mintyse – pavasaris
Beje, atėjo žinia, kad dzūkų šiluose, kur dar baltuoja sniegas, surasti keisti brėžiniai – ten kažkas vaikščiojo keturpirštėmis pėdomis ir lyg rogeles vilko. Tačiau iš tikrųjų niekas rogių po pušynus nevežiojo – čia savo vestuvines teritorijas ženklino, nuleistais sparnais sniegą raižė kurtinys. Jis labai retas, slapus, nedaug kas jį yra matęs. Tačiau visi turime žinoti, kad jis gyvena savo girioje ir, vasariui išaušus, praneša apie artėjantį pavasarį.
Turime sakyti, kad dar tikros žiemos laikas, nors ir patys tuo nelabai tikime. Paprasčiau pasakyti – mes jau dirbame pavasariui skirtus darbus, mūsų mintyse – jau pavasaris. Ir taip sakydami niekam nemeluojame.
Pavasaris ne už kalnų, mūsų darbų reikės greitai. Kad ir inkilų, kuriuos sukalti ir iškelti reikėtų dabar. Ypač svarbu paskubėti su pelėdų inkilais, nes jos jau sugrįžo į savo perimvietes. Žinoma, neradusios geros lizdavietės, gali įsikurti bet kur, nesaugioje vietoje.
Mes galime padėti – sukalkime 50 cm aukščio, 30 cm skersmens inkilą su 15 cm landa ir iškelkime jį miško kirtavietės pakraštyje arba kirtavietės viduryje likusiame medyje. Netoli namų jį kelkime tolesniame sodybos medyje, geriau 6–8 metrų aukštyje.
Tačiau tai dar ne viskas. Yra ir kitų darbų, kuriems dabar jau laikas, – pats metas sėti augalus, kuriuos pavasarį sodinsime darže, sode. Norime paakinti visus sėti, auginti daigus augalų, kurie sodinami kaip medingieji, tinkantys vabzdžiams.
Tokie gali būti daugiamečiai prieskoniai, kad ir raudonėliai, juozažolės, žinoma, ir įvairios gėlės – pavyzdžiui, vabzdžių labai mėgstamos ežiuolės. Pavasarį, kai kiti tik sės jas, jūsų augalų daigai bus jau dideli ir pasodinti dirvon gegužės viduryje greitai ims vešėti ir žydėti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...