- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos jūrų muziejus šiandien, kiek prieš vidurdienį, grąžino Baltijai dvi pagydytas ruoniukes – Popkę ir Šmikę. Pavasariškai šviečiant saulei, gyvūnėliai mikliai, it būtų tik to ir telaukę, nėrė į baltaskares Baltijos bangas. Ruonės neatrodė išsigandusios ar nerimaujančios: kiek paišdykavusios priekrantės bangose, spėriai nunėrė tolyn.
– Jos keliaus ten, kur yra jų brolių ir sesių bandos, – paaiškino Arūnas Grušas, Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas. – Prie Lietuvos pakrantės ruoniai negyvena, tik atmigruoja paskui čia plaukiančius žuvies būrius. O gausios jų kolonijos – prie Švedijos ar Estijos Saremos salų, tikėtina, kad mūsų augintinės link ten ir trauks.
Šios dvi ruoniukės pateko į Lietuvos jūrų muziejų lygiai prieš metus, kai nusilpusios ir paliegusios buvo rastos Baltijos pakrantėje. Pernai iš viso Jūrų muziejuje buvo išslaugyti šeši ruoniai. Keturi sustiprėjo greičiau ir į jūrą buvo paleisti rudenį. O Popkei ir Šmikei reikėjo daugiau laiko jėgoms atgauti. Į muziejų jauniklės pateko sverdamos vos 12-13 kg, o dabar jos sveria 40-50 kg ir yra visiškai pasirengusios savarankiškam gyvenimui.
Paprastai ruonių jaunikliams, slaugomiems Jūrų muziejuje, vardai suteikiami pagal jų radimvietę, tačiau beveik per 30 ruoniukų globos metų buvo išnaudotas visas pajūrio vietovardžių arsenalas. Todėl šioms ruoniukėms smagius vardus pernai pasiūlė Klaipėdos vaikų lopšelio-darželio „Bitutė“ auklėtiniai.
"Vardai tikrai tiko, – šypsojosi Arūnas Grušas. – Popkė, atvežta iš Monciškių pakrantės, buvo labai aktyvi, valgi, energinga, visą laiką ieškodama maisto norėjo ką nors čiulpti, kaip vaikas, ieškantis čiulptuko (popkės)."
A. Grušas gali papasakoti daugiau nei pusę šimto išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per buvo gydyta ir slaugyta. Didžioji dalis šių gyvūnų grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti į laisvę, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams arba pasiliko Jūrų muziejuje.
Ruoniukais muziejui padeda rūpinti Aplinkos ministerija. Kasmet ji Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai skiria apie 7000 Eur. Šiemet pasiektas dar vienas labai svarbus susitarimas: Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ žada skirti 1,158 mln. Eur Baltijos jūros gyvūnų ir paukščių reabilitacijos centrui. Tikimasi, kad jau 2021 metais ruoniukai bus gydomi ne improvizuotoje laboratorijoje, įrengtoje viename iš administracijos pastato kabinetų, o šiuolaikiškame centre.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...