- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Orai jau primena žiemą ir būtinus atlikti darbus sodyboje. Apie tai, kada laikas baltinti vaismedžius, mulčiuoti ir kitaip parengti žiemai augalus kalbėjomės su dendrologe dr. Valerija Baroniene.
Kada baltinti?
Šalčiai, kaip visada, visus užklupo netikėtai. Pasak dr. V.Baronienės, galime guostis nebent tuo, kad ne tik mes nespėjome visų rudens darbų nudirbti, bet ir augalai žiemai dar nebuvo pasiruošę. Štai ir kloja sniegas šakas su lapais, kartais dargi žaliais.
Su dendrologe pirmiausia kalbėjomės apie vaismedžių baltinimą, nes, kaip žinia, baltinti medelių kamienus pavasarį – beveik beprasmis darbas. Kaip sakė dr. V.Baronienė, baltinama tam, kad nesutrūktų medžių, o ypač – jaunų, žievė, kai vasarį ar kovą saulėtomis dienomis ji įkaista, o šaltomis naktimis atvėsta ir dėl šios priežasties sutrūkinėja – tai atidaro vartus pavasarį įvairiems ligų sukėlėjams. Apsaugodami vaismedžio žievę nuo įplyšimų, apsaugosime medelį ir nuo daugelio ligų.
"Baltinti reikėtų, kai bus geri orai, kai temperatūra baltinimo metu nebus minusinė ir nebus kritulių, nes baltinti skirtas skiedinys turi išdžiūti. Prieš baltinimą būtina metaliniu šepečiu nugrandyti žievės atplaišas, kerpes, samanas. Visa tai reikia surinkti ir sudeginti, nes tose nuograndose bus gausu žiemoti susirinkusių kenkėjų, įvairių ligų sukėlėjų. Kadangi baltinimo mišinyje yra fungicidų, jis apsaugos vaismedį nuo grybinių ligų. Nors senesni, stora žieve medžiai lengviau ištveria pavasario paros temperatūrų svyravimus, tačiau ir jiems baltinimas yra naudingas", – teigė dr. V.Baronienė.
Ką ir kaip mulčiuoti
Pasak pašnekovės, kai nusistovės tinkami augalų apsaugai žiemą orai, t.y. kai nakties ir dienos temperatūra bus minusinė, tuomet bus galima mulčiuoti jaunus ar neseniai persodintus bei šalčiui jautresnius augalus, pavyzdžiui, Tunbergo raugerškius, veigeles, hortenzijas. Juos galima mulčiuoti nerūgščiomis durpėmis, kompostu, švariais sausais šiaudais, lapuočių pjuvenomis, smulkinta medžių žieve ar nukritusiais, bet ne vaismedžių lapais. O štai rododendrus, viržius, bruknuoles, magnolijas, šilauoges geriau mulčiuoti rūgščiomis durpėmis. Svarbu mulčiuoti taip, kad durpės neliestų augalo kamieno, nes sudrėkęs mulčias gali pridaryti žalos medeliui. Mulčio sluoksnis neturėtų būti storesnis nei 30 cm.
"Mulčias saugo šaknis nuo šalčio, išdžiūvimo. Į žemę verta žiemai įkasti ir nedideliuose vazonuose ar kitose talpose augusius augalus. Tačiau tokiems augalams būtų saugiau įnešus juos į šaltą patalpą. Spustelėjus rimtesniam šaltukui, jautresnius šalčiui neaukštus medelius ir krūmus reikėtų pridengti, pavyzdžiui, eglišakėmis, nes jos praleidžia orą, o augalo žievė tampa neprieinama kiškiams. Šio darbo, kaip ir anksčiau minėtų, nesistenkime atlikti tuoj pat – reikia sulaukti pastovesnės minusinės temperatūros. Antraip per anksti uždengti augalai blogiau ištvers stipriausius žiemos speigus, iššus, sirgs grybinėmis ligomis.
Pravers ir repelentai
Anot dendrologės, žemų augalų apsaugai nuo šalčio tinka ir įvairios kitos medžiagos, laidžios orui ir drėgmei – sausi švarūs lapai, šiaudai, seni laikraščiai, kartonas. Beje, daugelis visžalių augalų, ypač rododendrai, bereinučiai, buksmedžiai, mahonijos, puskiparisiai, kūgiškos baltosios eglutės, labiau nukenčia ne nuo šalčio, o nuo saulės. Todėl jau sausį juos būtina pridengti iš rytų ir pietų pusės. Iš bėdos galima pavėsinti ir kitaip – iš saulės pusės netoli augalų ant kuolų ištempti daržo plėvelę ar kokį pusiau permatomą audinį. Pavyzdžiui, senas užuolaidas. Miesto pakraščių, rajono gyventojai jaunus medelius nuo kiškių ar stirnų gali apsaugoti, patepę augalus specialiais repelentais, kurių yra specializuotose parduotuvėse, arba aprišę kamienus eglišakėmis, šiaudais ar popieriumi.
Kalbant apie žydinčių dekoratyvinių lianų apsaugą žiemą, nusistovėjus minusinei dienos temperatūrai, reikėtų pridengti prilenktas prie žemės raganes, paguldytas ant eglišakių laipiojančias rožes. Jaunus vynmedžius taip pat reikėtų prilenkti ir apdengti, o vyresni būna atsparesni. Tie vijokliniai augalai, kurių nekarpome ir neprilenkiame (ląstūnės, aktinidijos, kartuolės, sausmedžiai), lengviau ištvers šalčius su šiltais batais, t.y.mulčio sluoksniu šaknų zonoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...