- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dešimt metų pas žinomą poetę Ramutę Skučaitę gyvenantis Australijos žvirblis (zebrinė amadina) – tikras dinozaurų palikuonis, stebinąs savo gyvybingumu, elgesio keistenybėmis, įpročiais. Šis įspūdingas paukštelis pas poetę atkeliavo iš jos dukters Jūratės Račinskaitės namų.
Paukštis gina savo erdvę
Prie Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei šių metų "Poezijos pavasario" laureatės R.Skučaitės kambario lango augančioje alyvoje visais metų laikais knibžda mažų paukštelių, nes poetė juos lesina ne tik šaltuoju metų laiku. Todėl jai jokia problema prižiūrėti jau dešimtus metus pas ją gyvenantį Australijos žvirblį – tikrą, kaip teigia mokslininkai, dinozaurų palikuonį. Mat paukščiai turi plunksnas, snapus – jei kažkokiu stebuklingu būdu atsidurtume Kreidos periode, pamatytume plunksnuotus tiranozaurus ir kitus plėšrūnus, kurie atrodytų kaip milžiniški vaikščiojantys plunksnuoti vanagai – su dantimis, bet be snapo.
Tai sužinojusi poetė iš pradžių labai nustebo, bet paskui nusijuokė ir pasakė: "Tai štai iš kur ta mano mažo paukščio drąsa ir piktumas. Juk Paukštis – taip aš jį vadinu, nors tikrasis jo vardas Luisas Marija Žvaigždė, – kiekvieną kartą šnypšdamas puola mano ranką, kai imu iš jo narvelio indelį, iš kurio jis geria vandenį ir net retkarčiais maudosi."
Pusryčiauja vienas
Rašytoja pasakojo, kad Paukštis niekada rytais nežadina jos pirmas, nors pabunda daug anksčiau už šeimininkę. "Aš tai pastebiu iš grūdelių, pribarstytų ant virtuvės grindų – vadinasi, jis jau pusryčiavo. O netriukšmauja anksti pabudęs todėl, kad aš, eidama gulti, nuleidžiu virtuvės lango žaliuzes. Tad čia būna tamsu iki vėlyvo ryto, kai aš ateinu į virtuvę", – aiškino Paukščio mandagaus elgesio priežastį R.Skučaitė.
Vienatvę pakenčiančiam Paukščiui ji kartais ima ir pabosta – tuomet jis, tarsi žinodamas, kad gyvena kultūringoje aplinkoje, mandagiai cirpsėdamas kviečia šeimininkę, kitame kambaryje paskendusią savo kūrybiniame darbe, į savo draugiją. "Tada aš jam atsiliepiu ir paprašau kiek patylėti. Žvirblis lieka patenkintas, išgirdęs mano balsą, ir kuriam laikui nutyla. Kai tas cirpsėjimas ima kartotis, einu į virtuvę, kur narvelyje įkurdintas Paukštis, ir pradedu ruošti pietus.
Rūšiuoja svečius
Gamindama kokį patiekalą kalbuosi su žvirbliu, pasakoju jam, ką kiekvienu momentu darau. Jis, tarsi suprasdamas, pritariamai svirpia arba klausosi, kraipydamas savo gražią galvelę. Tokiu būdu bendraudama su juo užkamšau buvimo drauge spragas, kurios atsiranda beveik kiekvieną dieną dėl susitikimų su skaitytojais, kolegomis, renginių, ėjimo į polikliniką, parduotuvę ir pan.", – aiškino poetė.
Kol šnekėjomės virtuvėje, Paukštis vis stengėsi įterpti savo trigrašį, garsiai cirpsėdamas. Anot šeimininkės, tokiu būdu jis stengiasi atitraukti jos dėmesį nuo pašnekovo. Netrukus mažutis sparnuotis ryškiai raudonu snapu apsigalvojo – puolė maudytis miniatiūrinėje vonelėje, taip parodydamas, kad svečias jam patiko. Nes antraip jis nekreiptų į lankytoją jokio dėmesio.
Buvo dukters nuosavybė
Įdomu, kad didingą žvirbliui vardą – Luisas Marija Žvaigždė mažutėliui sparnuočiui ryškiai raudonu snapu suteikė poetės anūkė Magdutė. Be to, iš pradžių paukštukas buvo R.Skučaitės dukters Jūratės nuosavybė, įsigyta turguje. Pasak Jūratės, žvirblis nuo mažų dienų stebino jos draugus, artimus žmones sumanumu, ištikimybe ir... kerštingumu.
Luisas Marija Žvaigždė buvo sumanęs labai rafinuotą kerštą šeimininkei, be jo sutikimo kartais išvažiuojančiai į kūrybines išvykas. Grįžusi po kelionės į namus, Jūratė visą dieną negalėdavo rasti savo sparnuočio, nes jis pasislėpdavo tik jam vienam žinomoje buto vietoje. Maža to, anksčiau jis nesileisdavo sugrįžusios šeimininkės pagaunamas ir jai tekdavo kviestis į pagalbą seserėčią Eleną, nes tik ji sugebėdavo su juo susitarti dėl paliaubų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...