- Deividas Jursevičius, Gabija Narušytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Voveraitės – prasčiausi grybai, priklausantys 3–4 kategorijai ir giminingi kempinėms, LRT RADIJUI sako gamtininkas Almantas Kulbis. Be to, jo teigimu, šiuose grybuose labai daug chitino – medžiagos, iš kurios sudarytas vabzdžių, vabalų išorinis skeletas (šarvai), tad voveraitės sunkiai virškinamos.
– Kodėl voveraitės taip vertinamos?
– Europos grybautojai voveraitę išrinko saugiausiu ir populiariausiu grybu. Visų pirma turbūt todėl, kad jos turi daug pliusų. Vienas – kad tai lėtai gendantis grybas, kurį miškuose galima rasti nesukirmijusį. Kartais voveraitėse galima rasti gana storą ilgą „kirminą“ – vabalų spragšių lervą, bet kiti grybų naikintojai jų neliečia. Kai kas mano, kad taip yra, nes voveraitės yra beveik nevalgomi grybai, todėl kenkėjai jų nesirenka.
Dar voveraitės vertingos, be abejo, dėl skonio ir malonaus kvapo. Nors žaliosios voveraitės yra aitroko skonio, bet verdant jis pranyksta. Be to, džiovintos jos dedamos į prieskonių mišinius.
Pavojinga voveraites rinkti tik po didelių šalčių, nes tada jos ima gesti, pūti, o tada jau galima ir apsinuodyti. Dar jos vertingos, nes lengvai transportuojamos – kadangi nupjautos jos išsilaiko mėnesį, jas galima ją nugabenti į tolimiausius kraštus.
– Be to, jos lengvai randamos.
– Iš tikrųjų kartais taip pasiseka, kad galima prisirinkti pilnutėlius krepšius. Be to, jos taip paplitusios pasaulyje, kad galima rasti beveik visur, ne tik pušynuose. Jos sudaro mikorizę su pačiais įvairiausiais medžiais, tad jų galima rasti bukų, skroblų miškuose, eglynuose. Keliautojai, teko girdėti, sakė matę jų Nepale, Katmandu.
– Ar maistiniu požiūriu tai vertingas grybas?
Voveraitė turi didžiulį chitino kiekį. Chitinas – medžiaga, iš kurios sudarytas vabzdžių, vabalų išorinis skeletas (šarvai).
– Grybai suskirstyti į kategorijas. Baravykas priklauso 1 kategorijai, voveraitė – kartais 3, o kartais ir 4 kategorijai. Tai – prasčiausi grybai.
Iš tikrųjų voveraitė turi didžiulį chitino kiekį. Chitinas – medžiaga, iš kurios sudarytas vabzdžių, vabalų išorinis skeletas (šarvai). Tai tikrai nevirškinamas dalykas, ir voveraitės taip pat sunkiai virškinamos. Todėl vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams jos, nors nebūtinai, gali sukelti skrandžio sutrikimų.
– Gal dėl to ir kenkėjai jų negraužia?
– Gali būti, jos nevalgomos. Todėl valgant jas reikia arba labai gerai sukramtyti, arba ruošiant smulkiai supjaustyti.
Voveraitės turi ir vertingų medžiagų (vitaminų, amino rūgščių) ir gali gerinti kepenų funkcijas, regėjimą. Tačiau mokslininkai pabrėžia – gali gerinti regėjimą, bet tai nereiškia, kad, suvalgę daug voveraičių, mes pradėsime puikiai matyti tamsoje.
Dar viena vertinga voveraičių savybė ta, kad jos neturi grybų antrininkų, tad jų nesupainiosime. Senoje gamtinėje literatūroje dažnai minima netikroji voveraitė, bet iš tikrųjų tai voveraitinė tauriabudė. Jei šiuos du grybus palygintume, pamatytume, kad voveraitinė tauriabudė nėra taip jau panaši į voveraitę.
– Kaip atrodo voveraitinė tauriabudė?
– Visų pirma ji nėra nuodinga, tiesiog labai prastos mitybinės vertės. O skirtumas – jos apačia oranžinė ir kepurėlės krašteliai lygūs. Ja tikrai nenusinuodysime, tik labai jautriems žmonėms ji gali sukelti kažkokių skrandžio problemų.
– Kokios voveraitės aptinkamos Lietuvoje?
– Voveraičių rūšių ne taip ir daug. Dar reikėtų pasakyti, kad voveraitės priklauso afiloforiečiams grybams. Paprasta kalba – tai kempininiai grybai, giminingi kempinėms. Net musmirė ir baravykas yra artimesni giminaičiai negu voveraitės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...
-
JT: praėjusiais metais buvo pasiekti pasauliniai karščio rekordai
Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) antradienį paskelbė metinę klimato būklės ataskaitą, kurioje patvirtino preliminarius duomenis, rodančius, kad 2023-ieji buvo patys karščiausi kada nors užfiksuoti metai. ...