Kas bendro tarp voveraičių ir vabzdžių?

Voveraitės – prasčiausi grybai, priklausantys 3–4 kategorijai ir giminingi kempinėms, LRT RADIJUI sako gamtininkas Almantas Kulbis. Be to, jo teigimu, šiuose grybuose labai daug chitino – medžiagos, iš kurios sudarytas vabzdžių, vabalų išorinis skeletas (šarvai), tad voveraitės sunkiai virškinamos.

– Kodėl voveraitės taip vertinamos?

Europos grybautojai voveraitę išrinko saugiausiu ir populiariausiu grybu. Visų pirma turbūt todėl, kad jos turi daug pliusų. Vienas – kad tai lėtai gendantis grybas, kurį miškuose galima rasti nesukirmijusį. Kartais voveraitėse galima rasti gana storą ilgą „kirminą“ – vabalų spragšių lervą, bet kiti grybų naikintojai jų neliečia. Kai kas mano, kad taip yra, nes voveraitės yra beveik nevalgomi grybai, todėl kenkėjai jų nesirenka.

Dar voveraitės vertingos, be abejo, dėl skonio ir malonaus kvapo. Nors žaliosios voveraitės yra aitroko skonio, bet verdant jis pranyksta. Be to, džiovintos jos dedamos į prieskonių mišinius.

Pavojinga voveraites rinkti tik po didelių šalčių, nes tada jos ima gesti, pūti, o tada jau galima ir apsinuodyti. Dar jos vertingos, nes lengvai transportuojamos – kadangi nupjautos jos išsilaiko mėnesį, jas galima ją nugabenti į tolimiausius kraštus.

– Be to, jos lengvai randamos. 

– Iš tikrųjų kartais taip pasiseka, kad galima prisirinkti pilnutėlius krepšius. Be to, jos taip paplitusios pasaulyje, kad galima rasti beveik visur, ne tik pušynuose. Jos sudaro mikorizę su pačiais įvairiausiais medžiais, tad jų galima rasti bukų, skroblų miškuose, eglynuose. Keliautojai, teko girdėti, sakė matę jų Nepale, Katmandu.

– Ar maistiniu požiūriu tai vertingas grybas?

Voveraitė turi didžiulį chitino kiekį. Chitinas – medžiaga, iš kurios sudarytas vabzdžių, vabalų išorinis skeletas (šarvai).

– Grybai suskirstyti į kategorijas. Baravykas priklauso 1 kategorijai, voveraitė – kartais 3, o kartais ir 4 kategorijai. Tai – prasčiausi grybai.

Iš tikrųjų voveraitė turi didžiulį chitino kiekį. Chitinas – medžiaga, iš kurios sudarytas vabzdžių, vabalų išorinis skeletas (šarvai). Tai tikrai nevirškinamas dalykas, ir voveraitės taip pat sunkiai virškinamos. Todėl vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams jos, nors nebūtinai, gali sukelti skrandžio sutrikimų.

– Gal dėl to ir kenkėjai jų negraužia?

– Gali būti, jos nevalgomos. Todėl valgant jas reikia arba labai gerai sukramtyti, arba ruošiant smulkiai supjaustyti.

Voveraitės turi ir vertingų medžiagų (vitaminų, amino rūgščių) ir gali gerinti kepenų funkcijas, regėjimą. Tačiau mokslininkai pabrėžia – gali gerinti regėjimą, bet tai nereiškia, kad, suvalgę daug voveraičių, mes pradėsime puikiai matyti tamsoje.

Dar viena vertinga voveraičių savybė ta, kad jos neturi grybų antrininkų, tad jų nesupainiosime. Senoje gamtinėje literatūroje dažnai minima netikroji voveraitė, bet iš tikrųjų tai voveraitinė tauriabudė. Jei šiuos du grybus palygintume, pamatytume, kad voveraitinė tauriabudė nėra taip jau panaši į voveraitę.

– Kaip atrodo voveraitinė tauriabudė?

– Visų pirma ji nėra nuodinga, tiesiog labai prastos mitybinės vertės. O skirtumas – jos apačia oranžinė ir kepurėlės krašteliai lygūs. Ja tikrai nenusinuodysime, tik labai jautriems žmonėms ji gali sukelti kažkokių skrandžio problemų.

– Kokios voveraitės aptinkamos Lietuvoje?

– Voveraičių rūšių ne taip ir daug. Dar reikėtų pasakyti, kad voveraitės priklauso afiloforiečiams grybams. Paprasta kalba – tai kempininiai grybai, giminingi kempinėms. Net musmirė ir baravykas yra artimesni giminaičiai negu voveraitės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių