Kas bendro tarp voveraičių ir vabzdžių?

Voveraitės – prasčiausi grybai, priklausantys 3–4 kategorijai ir giminingi kempinėms, LRT RADIJUI sako gamtininkas Almantas Kulbis. Be to, jo teigimu, šiuose grybuose labai daug chitino – medžiagos, iš kurios sudarytas vabzdžių, vabalų išorinis skeletas (šarvai), tad voveraitės sunkiai virškinamos.

– Kodėl voveraitės taip vertinamos?

Europos grybautojai voveraitę išrinko saugiausiu ir populiariausiu grybu. Visų pirma turbūt todėl, kad jos turi daug pliusų. Vienas – kad tai lėtai gendantis grybas, kurį miškuose galima rasti nesukirmijusį. Kartais voveraitėse galima rasti gana storą ilgą „kirminą“ – vabalų spragšių lervą, bet kiti grybų naikintojai jų neliečia. Kai kas mano, kad taip yra, nes voveraitės yra beveik nevalgomi grybai, todėl kenkėjai jų nesirenka.

Dar voveraitės vertingos, be abejo, dėl skonio ir malonaus kvapo. Nors žaliosios voveraitės yra aitroko skonio, bet verdant jis pranyksta. Be to, džiovintos jos dedamos į prieskonių mišinius.

Pavojinga voveraites rinkti tik po didelių šalčių, nes tada jos ima gesti, pūti, o tada jau galima ir apsinuodyti. Dar jos vertingos, nes lengvai transportuojamos – kadangi nupjautos jos išsilaiko mėnesį, jas galima ją nugabenti į tolimiausius kraštus.

– Be to, jos lengvai randamos. 

– Iš tikrųjų kartais taip pasiseka, kad galima prisirinkti pilnutėlius krepšius. Be to, jos taip paplitusios pasaulyje, kad galima rasti beveik visur, ne tik pušynuose. Jos sudaro mikorizę su pačiais įvairiausiais medžiais, tad jų galima rasti bukų, skroblų miškuose, eglynuose. Keliautojai, teko girdėti, sakė matę jų Nepale, Katmandu.

– Ar maistiniu požiūriu tai vertingas grybas?

Voveraitė turi didžiulį chitino kiekį. Chitinas – medžiaga, iš kurios sudarytas vabzdžių, vabalų išorinis skeletas (šarvai).

– Grybai suskirstyti į kategorijas. Baravykas priklauso 1 kategorijai, voveraitė – kartais 3, o kartais ir 4 kategorijai. Tai – prasčiausi grybai.

Iš tikrųjų voveraitė turi didžiulį chitino kiekį. Chitinas – medžiaga, iš kurios sudarytas vabzdžių, vabalų išorinis skeletas (šarvai). Tai tikrai nevirškinamas dalykas, ir voveraitės taip pat sunkiai virškinamos. Todėl vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams jos, nors nebūtinai, gali sukelti skrandžio sutrikimų.

– Gal dėl to ir kenkėjai jų negraužia?

– Gali būti, jos nevalgomos. Todėl valgant jas reikia arba labai gerai sukramtyti, arba ruošiant smulkiai supjaustyti.

Voveraitės turi ir vertingų medžiagų (vitaminų, amino rūgščių) ir gali gerinti kepenų funkcijas, regėjimą. Tačiau mokslininkai pabrėžia – gali gerinti regėjimą, bet tai nereiškia, kad, suvalgę daug voveraičių, mes pradėsime puikiai matyti tamsoje.

Dar viena vertinga voveraičių savybė ta, kad jos neturi grybų antrininkų, tad jų nesupainiosime. Senoje gamtinėje literatūroje dažnai minima netikroji voveraitė, bet iš tikrųjų tai voveraitinė tauriabudė. Jei šiuos du grybus palygintume, pamatytume, kad voveraitinė tauriabudė nėra taip jau panaši į voveraitę.

– Kaip atrodo voveraitinė tauriabudė?

– Visų pirma ji nėra nuodinga, tiesiog labai prastos mitybinės vertės. O skirtumas – jos apačia oranžinė ir kepurėlės krašteliai lygūs. Ja tikrai nenusinuodysime, tik labai jautriems žmonėms ji gali sukelti kažkokių skrandžio problemų.

– Kokios voveraitės aptinkamos Lietuvoje?

– Voveraičių rūšių ne taip ir daug. Dar reikėtų pasakyti, kad voveraitės priklauso afiloforiečiams grybams. Paprasta kalba – tai kempininiai grybai, giminingi kempinėms. Net musmirė ir baravykas yra artimesni giminaičiai negu voveraitės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Invaziniai augalai: gražūs, bet kenksmingi
    Invaziniai augalai: gražūs, bet kenksmingi

    Invaziniais augalais, kurių daug šalies pievose, žmonės grožisi ar net specialiai juos veisia, kartais net nežinodami apie jų daromą žalą, tačiau pasak gamtininko Almanto Kulbio, reikėtų tokius augalus pažinti ir naikinti. ...

  • Australijos zoologijos sode pasaulį išvydo baltas koalos jauniklis
    Australijos zoologijos sode pasaulį išvydo baltas koalos jauniklis

    Viename Australijos zoologijos sode koala atsivedė retą baltą jauniklį, antradienį paskelbė darbuotojai. ...

  • Po Klaipėdą migravo briedis
    Po Klaipėdą migravo briedis

    Po uostamiestį sekmadienio rytą klaidžiojo briedis. Laukinis gyvūnas buvo pastebėtas keliose vietose šiaurinėje miesto dalyje.  ...

    1
  • Kai kurie paukščiai danguje praleidžia 95 procentus savo gyvenimo
    Kai kurie paukščiai danguje praleidžia 95 procentus savo gyvenimo

    Lietuvoje – vis dar vasara, jau tikrai brandi, prisirpusi ir dosni. Savo turtais ji dalijasi su visais, o mums tenka pati gražiausia dovana – puikūs orai, saulė, maudynės, tinkamos sąlygos javapjūtei. Ar ko nepamiršome? Na, žinoma, ki...

  • Išsiveržė San Kristobalio ugnikalnis
    Išsiveržė San Kristobalio ugnikalnis

    San Kristobalio ugnikalnis, aukščiausias Nikaragvos kalnas, penktadienį pradėjo spjaudyti pelenus ir siera dvokiančias dujas, pasiekusias mažiausiai keturis kaimyninius miestelius ir kaimus. ...

    1
  • Itin reta veislė: šunys-dainininkai
    Itin reta veislė: šunys-dainininkai

    Naujosios Gvinėjos staugiantieji šunys, kartais dar vadinami dainininkais – vieni rečiausių šunų planetoje, mat išlikusių nelaisvėje jų yra vos šimtas. ...

  • Mokslininkai: Grenlandijos ledynai tirps sparčiau
    Mokslininkai: Grenlandijos ledynai tirps sparčiau

    Grenlandijos ledynai artimiausiais metais tikriausiai tirps sparčiau, nors pastaruoju metu šis procesas buvo sulėtėjęs, trečiadienį paskelbė mokslininkai, atradę naujų ledynų slinkimo ypatumų. ...

  • Gamtininkai ragina kovoti su rykštenėmis
    Gamtininkai ragina kovoti su rykštenėmis

    Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. ...

  • Gamtininkas: vasarai visai nepatinka kalbos apie atsisveikinimą
    Gamtininkas: vasarai visai nepatinka kalbos apie atsisveikinimą

    Esame jau antroje rugpjūčio pusėje, taigi – dar vasaroje, kuri nepaliauja mūsų stebinti savo orais ir reiškiniais. Ką tik regėjome, kaip tikina meteorologai, karščiausią šios vasaros dieną, paskui skirtingus Lietuvos region...

  • Emilės svajonė – savas zoologijos sodelis
    Emilės svajonė – savas zoologijos sodelis

    Domeikavoje gyvenanti Emilė Šmidtaitė nuo ankstyvos vaikystės tempė į namus visokius smulkius gyvius, kokius tik rasdavo gamtoje. Tačiau ir dabar trylikametės Emilės galva pramušta dėl įvairių gyvūnų, kurių įvairovė stebina ne vie...

    5
Daugiau straipsnių