Kiaulių maras pavojingas bet kokio amžiaus gyvuliui

Priemonės turi būti ilgalaikės

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis teigė, kad su AKM kovosime dar mažiausiai 4–5 metus, nes dedamos per mažos pastangos šiam virusui įveikti. „Gerai, kad akivaizdžiai sumažėjo šernų populiacija. Didelę jos dalį nugaišino būtent AKM. Prie to prisidėjo ir medžiotojai, viruso paplitimo teritorijose sumedžioję daugumą vyresnių nei 2 metų šernų patelių. Dėl šios priežasties AKM atvejų sumažėjo Ignalinos, Švenčionių rajonų savivaldybėse“, – padėtį apibūdino M.Masiulis.

Vis dėlto pastebimos ir nerimą keliančios tendencijos – AKM po pertraukos grįžta. Taip nutiko Alytaus rajone. Anot M.Masiulio, Alytaus rajone 2014 m. buvo užfiksuoti pirmieji AKM atvejai, dar jų pasitaikė 2015-aisiais, o 2016 m. nebuvo. Tačiau šiemet Alytaus rajone vėl nustatyti 8 nauji viruso atvejai.

Taigi nereikėtų džiūgauti, jeigu keletą mėnesių nėra nustatoma AKM atvejų. Tai nereiškia, kad su liga susidorota. Taikomos priemonės turi būti ilgalaikės. Per vienus ar dvejus metus nieko nepasieksime“, – kalbėjo VMVT Skubios veiklos skyriaus vadovas.

Lietuvoje dar yra vietovių, kurių AKM nepasiekė. Trakų, Prienų rajonų bei Elektrėnų ir Birštono savivaldybių teritorijose iki šiol neužfiksuotas nė vienas šio viruso atvejis, nors Prienų, Birštono savivaldybės patenka į užkrėstą teritoriją. Kol kas AKM nėra aptiktas Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių, Kazlų Rūdos krašte, nors jis yra didesnės rizikos zonoje. Nuo Marijampolės savivaldybės ribos iki artimiausio užkrato Lazdijų rajone – tik 11 km. Taigi tik laiko klausimas, kada šis virusas pasireikš ir Marijampolės apskrityje. Juolab kad liga slenka tiek iš Lietuvos, tiek iš Lenkijos – AKM atvejų užfiksuota Augustavo, Suvalkų (Lenkija) apylinkėse.

Šiuo metu iš 60 šalies savivaldybių AKM laukinėje arba naminėje faunoje nustatytas 27 savivaldybėse. Paskutiniai atvejai šį mėnesį registruoti Jurbarko rajone.

Skatinami tiek medžiotojai, tiek ir kiti asmenys

Siekdami įveikti AKM, specialistai įsitraukė į šviečiamąjį darbą, telkdami įvairių institucijų atstovus, net visuomenę. Vyriausybės lygiu įkurta darbo grupė nuolat rengia susitikimus, kuriuose pageidavimus teikia medžiotojų asociacijos, savivaldybių, Žemės ūkio, Aplinkos ministerijų atstovai, nes vien Veterinarijos tarnybos pajėgumų neužtenka.

„Rengėme medžiotojų mokymus, į juos sukvietėme žmones, dirbančius užkrėstuose rajonuose, kad papasakotų ir kitiems, kas laukia, jeigu nuosekliai nebus mažinama šernų populiacija. Reikia sumedžioti 50 proc. šernų patelių ir tiek pat patinų, kad šių gyvūnų skaičius nedidėtų.

Šiandien sumedžiojama 30 proc. patelių ir 70 proc. patinų“, – aiškino VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas.

Nuo spalio mėnesio Lietuvoje pradėta skatinti medžiotojus 300 eurų išmoka už kiekvieną sumedžiotą vyresnę nei 24 mėnesių amžiaus šerno patelę. Taip tikimasi sumažinti šernų populiaciją, nes jų produktyvumas aukščiausias nuo 2 metų amžiaus. Už pranešimą apie aptiktą šerno gaišeną medžiotojui mokama 30 eurų, o už radinio sutvarkymą – dar 30 eurų. Pranešti apie rastą šerno gaišeną skatinami ne tik medžiotojai, bet ir kiti žmonės, jiems už pranešimą mokama taip pat 30 eurų.

P.Bušausko teigimu, dabar pats tinkamiausias medžioklei metas, nes šernų patelės dar neturi jauniklių ir medžiotojo etika leidžia jas medžioti. Jei medžiotojai užtikrina biologinės saugos reikalavimus tiek medžiodami, tiek tvarkydami skerdeną, liga neplinta dideliais atstumais. Dar viena didelė problema – tvartuose laikomos kiaulės. VMVT skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra per 16 tūkst. nekomercinių ūkių, kuriuose penima nuo 1 iki 10 kiaulių. Tačiau smulkieji kiaulių laikytojai savo tvartuose sunkiai įgyvendina biologines saugos priemones. Tokiuose ūkiuose neseniai nustatyti 28 nauji AKM židiniai, dar du židiniai patvirtinti komerciniuose ūkiuose.

Ūkininkai tampa sąmoningesni

Anksčiau smulkiuosius kiaulių ūkius lankydavo ir jų savininkams informaciją teikdavo savivaldybių žemės ūkio specialistai, o nuo šių metų į patikras vyksta ir įgalioti veterinarijos gydytojai-praktikai, tačiau pažeidimų vis dar aptinkama. Kai kurie ūkininkai tampa sąmoningesni tik sužinoję apie nustatytą ligą kaimyniniame ūkyje, kai kyla grėsmė prarasti savo verslą. „Mūsų tikslas nėra sužlugdyti ūkininkų norus savo reikmėms auginti kiaules, bet norime, kad jie nepakenktų patys sau“, – sakė VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Jis atkreipė dėmesį, kad net tvarkinguose ūkiuose sunku išvengti užkrato. Toks atvejis šiemet pasitaikė Varėnos rajone. Nors ūkis atitiko biologinio saugumo reikalavimus, liga jo neaplenkė. M.Masiulio teigimu, tokie atvejai rodo, kad visos institucijos turi dirbti labai glaudžiai, nes vien VMVT maro nesuvaldys. Juolab kad prie AKM plitimo neretai prisideda neatsakingai besielgiantis žmogus.

Parengta bendradarbiaujant su VMVT.